„Dar blogiau, bet koks tolesnis Rusijos veržimasis į Vakarus vyks konfrontacijos, o ne aljanso su Vakarų Europos demokratinėmis šalimis kontekste – ir pavojingomis JAV pasitraukimo iš Europos aplinkybėmis“, – rašo leidinys.
Taigi tokiomis aplinkybėmis, rašoma straipsnyje, labai svarbu, kokios bus tikslios bet kokio susitarimo dėl paliaubų Ukrainoje sąlygos. FT mano, kad pagal šį susitarimą geresnės sąlygos Ukrainai yra nepasiekiamos, narystė NATO yra tik svajonė ir nėra jokio pakaitalo, suteikiančio saugumo garantijas, kokias suteiktų narystė NATO.
„Tačiau vis dar galima pasiūlyti bent jau „geriausią blogiausią“ variantą, t. y. tokį, kuriuo būtų išvengta oficialaus Rusijos atliktų Ukrainos sienų pakeitimų pripažinimo. Daug kas priklauso nuo to, ar Donaldo Trumpo administracija sutiks su šiuo scenarijumi, ar su tokiu, kuris turėtų kur kas blogesnių pasekmių europiečiams ir pasaulio tvarkai“, – analizuojama leidinyje.
M. Rubio dėl Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo yra skeptiškas: labai greitai reikalingas tikras proveržis
FT pabrėžia, kad tikimybė, jog Ukrainai teks neribotam laikui prarasti Krymą ir kitas okupuotas savo teritorijos dalis, yra labai didelė. Tai paaiškinama tuo, kad baigiantis Joe Bideno prezidento kadencijai jau buvo aišku, kad Amerikos karinė pagalba Ukrainai baigiasi.
„Turėdamas šias atsargas Kyjivas turėjo galimybę grąžinti okupuotą teritoriją, be jų šansai smarkiai sumažėjo. O europiečiai kol kas nepajėgūs padengti jokių spragų, nors ir stengiasi šią padėtį pakeisti“, – priduriama straipsnyje.
Kartu FT pabrėžia, kad geriausias sprendimas D. Trumpui būtų remtis Baltijos šalių ir Vakarų Vokietijos patirtimi Šaltojo karo metais.
Susiję straipsniai
„Nors po Pirmojo pasaulinio karo Baltijos šalys tapo nepriklausomos, Antrojo pasaulinio karo metu Maskva jas okupavo ir pavertė Sovietų Sąjungos dalimi. Tačiau Vašingtonas niekada nepripažino šios okupacijos. Panašiai ir Vokietija, nors po Antrojo pasaulinio karo daugiau kaip 40 metų buvo padalinta, nei amerikiečiai, nei vakarų vokiečiai oficialiai nepripažino Rytų Vokietijos. Tačiau pagal kitą precedentą, galintį turėti reikšmės Ukrainai, jie įvairiose sutartyse paskelbė, kad toliau egzistuoja viena vokiečių tauta – tik laikinai padalinta į dvi valstybes“, – aiškinama straipsnyje.
Taigi šios sutartys leido abiem Vokietijoms užmegzti diplomatinius santykius, tačiau Vakarų Vokietija tvirtino, kad tai yra Vokietijos vidaus, o ne išorės santykiai.
„Toks sumanus manevravimas palaikė atviras duris geresniems laikams ateityje, kurie atėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai sovietų vadovu tapo Michailas Gorbačiovas. Ukrainai taip pat reikėtų leisti tikėtis geresnės ateities“, – mano žurnalistai.
FT daro išvadą, kad būtent šiame kontekste išryškėja galimos Ukrainos taikos sutarties reikšmė, kuri padėtų išvengti JAV oficialaus okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos Federacijos dalimi ir suteiktų Kyjivui galimybę kitais laikais kovoti ar susigrąžinti savo žemes.
„Idealiu atveju toks susitarimas taip pat numatytų norinčių NATO narių koalicijos dislokavimą palei kontrolės liniją ir spartesnį Ukrainos stojimą į ES. Jei tai neįmanoma, tuomet geriau siekti Korėjos karo tipo paliaubų, o ne kokio nors susitarimo, pagal kurį JAV oficialiai įteisintų Rusijos įvykdytą Krymo ir galbūt kitų teritorijų aneksiją“, – pabrėžiama straipsnyje.
Parengta pagal „Financial Times“ ir UNIAN inf.