Tikėtina, kad visiško remonto išlaidas padengs Vakarų šalių vyriausybės, nes, pirminiais vertinimais, visiškas remontas kainuos daugiau nei 25 mln. eurų, kuriuos galima gauti iš specialaus tarptautinio nenumatytų atvejų fondo.
Leidinyje pažymima, kad vasario mėnesio smūgis nesukėlė jokių radiologinių pasekmių, tačiau smarkiai pažeidė virš ketvirtojo bloko esančią apsauginę konstrukciją – būtent šioje vietoje 1986 m. Černobylio avarijos metu įvyko sprogimai. Ji buvo pastatyta 2017 m., o sarkofagas kainavo 1,5 mlrd. eurų. Tikriausiai prireiks kelių mėnesių, jei ne metų, kad jis būtų visiškai sutvarkytas.
Vasario 14-osios naktį elektrinėje budėjęs vyriausiasis inžinierius Serhijus Bokovas pažymėjo, kad jutikliai užfiksavo „kažką panašaus į 6–7 balų stiprumo žemės drebėjimą“, tačiau darbuotojai suprato, kad tai nebuvo priežastis.
Greitai buvo nustatyta, kad stotį atakavo Rusijos dronas. Jis skrido žemai ir jo nepavyko aptikti radarais. Nuo smūgio išoriniame stoge išlėkė 15 metrų skylė ir užsidegė pastato vidaus dailylentės, kurioms užgesinti prireikė daugiau nei dviejų savaičių.
„Dėl vasario mėnesio atakos sarkofagas vėl liko atviras gamtos stichijoms, o tai reiškia, kad radioaktyvios dulkės gali išsiveržti į išorę, o lietaus vanduo patekti į vidų, nors šalies Aplinkos ministerija teigia, kad „radiacijos lygis šiuo metu neviršija normos ir yra nuolat stebimas“. Dar svarbiau yra tai, kad sarkofago konstrukcija ilgainiui tapo labiau pažeidžiama rūdžių dėl didesnio elementų poveikio ir pamušalo pažeidimų“, – aiškina autoriai.
Amerikiečių inžinierius Ericas Schmimanas, 15 metų projektavęs ir statęs Černobylio slėptuvę, paaiškino, kad neremontuoti pažeisto sarkofago negalima. Jis pridūrė, kad remontas „kainuos mažiausiai dešimtis milijonų dolerių, o gal ir šimtus milijonų“.
Išsamesnį Rusijos atakos poveikio vertinimą tikimasi paskelbti gegužės mėnesį, tačiau Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), kuris finansavo slėptuvės statybą ir dalyvauja atliekant analizę po sprogimo, teigė, kad „akivaizdu, jog ataka padarė didelę žalą“.
Verta paminėti, kad po rusų apgadintu sarkofagu slypi itin radioaktyvi į lavą panaši masė. Tai 200 tonų urano iš Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo reaktoriaus ir 5 000 tonų smėlio, švino ir boro rūgšties mišinys, kurį sovietų sraigtasparniai numetė ant elektrinės bloko iškart po Černobylio katastrofos, įvykusios dėl reaktoriaus gedimo.
2025 m. vasario 14 d. Rusijos dronas atakavo Černobylio atominę elektrinę. Tuomet dronas kamikadzė „Shahed“ pralaužė išorinę apsauginę Černobylio atominės elektrinės slėptuvės konstrukciją, kuri užtikrino ypatingas klimato sąlygas aplink betoninį sarkofagą virš reaktoriaus.
Fukušimos universiteto Aplinkos radiologijos instituto profesorius Markas Železniakas pažymėjo, kad energijos bloko pastogę, į kurią tarptautinė bendruomenė investavo 1,5 mlrd. JAV dolerių (1,33 mlrd. eurų), labai smarkiai apgadino „menkavertis dronas“.
Parengta pagal „The Guardian“ ir UNIAN inf.