Kinija tvirtina, kad Taivanas priklauso jai, ir sako, kad yra pasirengusi įsiveržti, ypač jei Taivanas paskelbs nepriklausomybę. Tačiau Taivanas nori ir toliau išlikti demokratine valstybe. Amerika šį prieštaravimą sprendžia dviprasmiškai. Ji stengiasi neleisti Taivanui oficialiai atsiskirti, nors ir nepritaria jėgos panaudojimui ginčui išspręsti ir parduoda Taivanui ginklų, negarantuodama jo saugumo.
Kinijos išlaidos gynybai dabartine dolerio verte patrigubėjo, todėl sumažėjo Amerikos karinis pranašumas Azijoje. Strategai Amerikoje tikisi, kad kol jų šalis gali įtikinamai parodyti, kad gali kovoti, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atidės savo gyvenimo tikslą suvienyti Kiniją. Karas dėl Taivano būtų katastrofa: kodėl Xi skubėtų statyti savo palikimą ir Komunistų partijos ateitį ant invazijos, kuri gali baigtis katastrofiškai blogai?
Pasak „The Economist“, yra trys priežastis, kodėl šiuo metu yra padidėjusi tikimybė, kad Pekinas bandys kėsintis į Taivaną.
Kinijos ekonomika viršijo prognozes: paskelbė apie išaugusį BVP
Pirma, valdant JAV prezidentui Donaldui Trumpui Amerika praranda savo atgrasymo priemones. Prezidentas ir jo šalininkai šalininkai kalba apie taiką per jėgą. Jo prekybos karą ir nusigręžimą nuo Europos jie vaizduoja kaip įrodymą, kad Amerikos varžymasis su Kinija yra jo užsienio politikos pagrindas.
Deja, prekybos karas turi priešingą poveikį. 2024 m. D. Trumpas sakė, kad jei Kinija bandys įsiveržti į Taivaną, jis įves muitus: „Aš jus apmokestinsiu 150–200 proc.“. Šiandien tarifai siekia 145 proc. Amerika iššovė savo kulką. Prekybos karas vyksta žiūrint, kas gali patirti daugiau skausmo, ir šią kovą Kinija įsivaizduoja galinti laimėti, rašoma straipsnyje.
Protekcionizmas taip pat kenkia Amerikos sąjungininkams. Taivano eksportui į JAV taikomas 32 proc. mokestis, o D. Trumpas spaudžia lustus gaminančią įmonę TSMC perkelti gamyklas į Ameriką.
Susiję straipsniai
Australija, Japonija ir Pietų Korėja susiduria su muitais ir reikalavimais ekonomiškai atsiskirti nuo Kinijos, kuri yra didelė šių šalių prekybos partnerė. Nė viena Azijos šalis neketina nutraukti saugumo aljanso su Amerika, nes nė viena neturi alternatyvos, tačiau tai mažina šalių norą įsitrauktį į karą dėl Taivano, akcentuoja „The Economist“.
Antra, naujuose Kinijos planuose dėl Taivano išvengta „viskas arba nieko“ rizikos, susijusios su tiesiogine invazija. Kinija ir toliau siekia salą užgrobti jėga. Neseniai vykusiose pratybose „Streit Thunder“ ją apsupo 38 kariniai laivai. Tačiau Kinija taip pat bando naują, griežtesnę „pilkosios zonos“ taktiką, kuri yra saugesnė už atvirą karą. Svarbiausia jų – laikinas karantinas ir muitinės patikrinimai laivams Taivano vandenyse, pasitelkiant labai išplėstas Kinijos pakrančių apsaugos pajėgas, rašo „The Economist“.
Kinijos „pilkosios zonos“ taktika skirta pasinaudoti trečiuoju veiksniu – Taivano politikos neveiklumu. Nors tik nedaugelis taivaniečių nori būti komunistų valdomos Kinijos dalimi, jų politika kenčia nuo nuodingo poliarizacijos ir apsileidimo mišinio. Dėl to Taivanas negali imtis ryžtingų priemonių, kad padidintų savo išlaidas gynybai, sumažintų priklausomybę nuo importuojamos energijos arba pasiruoštų krizei.
Jei Amerika susilpnins savo įsipareigojimą ginti Taivaną, Taivanas gali prarasti ryžtą priešintis. O jei Taivanas nebus pasirengęs gintis, bus mažiau tikėtina, kad Amerika ateis salai į pagalbą. Kyla pavojus, kad tai sukurs trajektoriją, pagal kurią Taivanas palaipsniui pateks į Kinijos įtaką neiššovus nė vieno šūvio.
Tiesa, D. Trumpas bet kuriuo metu gali nuspręsti eskaluoti situaciją. Tačiau užuot rizikavęs branduoliniu karu su Kinija, jis gali leisti salai sudaryti susitarimą, kuriuo iš esmės jos atsisakoma, rašoma straipsnyje
Ką tai reikštų? Tai būtų katastrofa Taivano demokratijai. Laikui bėgant Taivanas gali net išsirinkti Kinijai palankią vyriausybę. Taip pat kiltų panika dėl Vakarų lustų tiekimo. Tai nebūtinai užbaigtų Amerikos dominavimą Ramiajame vandenyne. Tačiau norint jį atnaujinti, reikėtų labai daug darbo. Kinijos kariuomenė galėtų atlaisvinti išteklius, suteikiančius jai didesnį pasiekiamumą.
Amerikos ginkluotosioms pajėgoms tektų persikelti iš dabartinės pozicijos ginant pirmąją salų grandinę, esančią netoli Kinijos, į antrąją salų grandinę, jungiančią Japoniją ir Guamą. Norint nuraminti sąjungininkus Azijoje, reikėtų naujų ekonominių ir karinių sutarčių. Be jų jos gali bandyti įsigyti branduolinių ginklų.
D. Trumpas nori parodyti savo stiprybę. Jo protekcionizmas ir griežtas elgesys su sąjungininkais turėtų padaryti Ameriką didingą, tačiau tai tik silpnina jos gebėjimą apsaugoti Taivaną. Šis prieštaravimas neliks nepastebėtas Pekine.
Dar visai neseniai Xi Jinpingas manė, kad jis turėtų palaukti, kol galės pasikėsinti į Taivano kontrolę. Dabar jis gali padaryti išvadą, kad turi galimybę, kuria turi pasinaudoti greitai, kol ji nebuvo iššvaistyta, svarstoma „The Economist“ tekste.
Parengta pagal „The Economist“ inf.