V. Putinas gegužės 20 d. lankėsi Kursko srityje, kur susitiko su vietos pareigūnais. Analitikai mano, kad Rusijos vadovas greičiausiai bandė sukurti pateisinimą savo atnaujintiems planams užgrobti Sumų miestą ir neteisėtai aneksuoti Sumų sritį.
ISW pranešime primenama, kad susitikimo metu Gluškovsko rajono vadovas Pavlo Zolotariovas kreipėsi į Kremliaus vadovą su prašymu sukurti buferinę zoną Sumų srities teritorijoje.
V. Putinas paklausė, kokio gylio turėtų būti ši buferinė zona, o P. Zolotariovas pareiškė, kad Rusija turėtų užimti „bent jau Sumų sritį“ ir kad Rusija turėtų būti „didesnė“.
Sumų miestas yra maždaug už 25 kilometrų nuo Rusijos sienos, o buferinė zona kartu su miestu neleistų Ukrainos pajėgoms naudoti patrankų artilerijos ir taktinių dronų smūgiams į Rusijos teritoriją.
Vakarų ir Ukrainos šaltinių duomenimis, Rusijos delegacija per gegužės 16 d. Stambule vykusias Ukrainos ir Rusijos derybas grasino užgrobti Sumų regioną, kad sukurtų „saugumo zoną“.
Slaptos V. Putino ambicijos
ISW ekspertai įsitikinę, kad V. Putinas turi teritorinių ambicijų, kurios neapsiriboja vien Rusijos jau neteisėtai okupuotais ar aneksuotais regionais. Kremliaus vadovas tikriausiai planuoja panaudoti galimą sėkmę Sumų regione kaip svertą per būsimas taikos derybas, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį šio regiono.
„Tikėtina, kad Kremlius gegužės 20 d. susitikimo metu inscenizavo šį bendravimą, siekdamas pristatyti V. Putiną kaip veiksmingą karo lyderį, reaguodamas į Rusijos raginimus toliau žengti į priekį Sumų regione ir užsimindamas apie Rusijos pretenzijas į didžiąją dalį Ukrainos teritorijos“, – teigia ekspertai.
Analitikai priminė, kad V. Putino vizitas į Kursko sritį buvo pirmasis nuo balandžio 26 d., kai Rusija paskelbė apie „karinę pergalę“ regione. Tačiau, nepaisant oficialių Kremliaus pareiškimų apie visišką Ukrainos kariuomenės išstūmimą iš regiono, ukrainiečiai ir toliau užima ribotas pozicijas Kursko srityje. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gegužės 21 d. pranešė, kad Ukrainos kariuomenė tęsia aktyvius kovinius veiksmus Kursko regione.
Sumų užėmimas – neįmanoma misija
ISW įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenei vargu ar pavyks užimti Sumų miestą trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Kaip priežastį analitikai nurodė Rusijos kariuomenės nesugebėjimą per pastaruosius trejus metus greitai perimti net daug mažesnių gyvenviečių Ukrainoje kontrolę.
Karo analitikas Konstantinas Mašovecas pažymėjo, kad didžiąją dalį puolimų Sumų kryptimi vykdo 18-osios motorizuotosios šaulių divizijos (11-asis armijos korpusas, Leningrado karinė apygarda) ir 72-osios motorizuotosios šaulių divizijos (44-asis armijos korpusas, Leningrado karinė apygarda) daliniai. Tikėtina, kad operacijoje taip pat dalyvauja 83-iosios atskirosios oro desanto brigados elementai, taip pat veikia iki keturių ar penkių motorizuotųjų šaulių ir šaulių pulkų iš Rusijos mobilizacinio rezervo.
ISW analitikai teigia, kad išvardytų pajėgų nepakanka tokiam dideliam miestui kaip Sumai, kurio gyventojų skaičius prieš karą siekė 256 tūkst. žmonių, užimti, o Rusijos kariuomenė nuo pat pirmųjų plataus masto invazijos mėnesių neparodė gebėjimo užimti didelius miestus.
Analitikai priminė, kad nuo 2022 m. liepos mėnesio, užėmus Lysičanską Luhansko srityje, rusai nesugebėjo perimti nė vieno Ukrainos miesto, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kontrolės.
Kartu institutas pažymėjo, kad Lysyčanskas buvo užimtas dėl lėto ir varginančio puolimo, kuris 2022 m. vasarą išsekino Rusijos puolamąjį potencialą Rytų Ukrainoje, o ne dėl veiksmingos manevrinės operacijos.
„Nuo to laiko rusai bandė užimti dar mažesnes gyvenvietes, tačiau nesėkmingai, nepaisant to, kad panaudojo didesnį karių skaičių, ypač Rytų ir Šiaurės Ukrainoje. Ukrainos pareigūnai taip pat ne kartą išreiškė abejonių, ar Rusijos pajėgos yra pajėgios surengti veiksmingą puolamąją operaciją, kad užimtų Sumų miestą“, – teigiama ISW ataskaitoje.