Suomijos gynybos pajėgų strategijos vadovas Sami Nurmis portalui „The Guardian“ sakė, kad kariuomenė „labai atidžiai stebi Maskvos manevrus“ ir kad jos, kaip NATO aljanso narės, darbas yra „pasirengti blogiausiam“.
Trečiadienį Suomijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad pasienyje su Rusija baigė statyti 35 km ilgio tvoros ruožą.
Ji buvo uždaryta daugiau kaip metus po to, kai Helsinkis apkaltino Maskvą prieglobsčio prašytojų nukreipimu į Suomiją vykdant „hibridinę operaciją“.
D. Trumpas pareiškė: Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Suomijos nerimo nekelia
Tvora taip pat naudoja kameras ir jutiklius, kad būtų galima atskirti ją kertančius žmones ir gyvūnus. Skelbiama, kad Suomija iš viso planuoja pastatyti 200km tvoros ruožą.
„The New York Times“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip prie Suomijos sienos plečiama karinė infrastruktūra, įskaitant palapinių eiles, karines transporto priemones, remontuojamas naikintuvų slėptuves ir statoma anksčiau nenaudota sraigtasparnių bazė.
S. Nurmis pareiškė: „Jie keičia struktūras, o kai kalbama apie infrastruktūros kūrimą netoli mūsų sienų, mes matome nuosaikius pasirengimus. Tai reiškia, kad jie, kai karas Ukrainoje, tikėkimės, baigsis, pradės grąžinti pajėgas (į Suomijos pasienį – red. past.), kurios kovojo Ukrainoje, ypač sausumos pajėgas.“
Susiję straipsniai
Nors tai nebuvo netikėta, S. Nurmis pareiškė, kad jie „labai atidžiai“ stebi pasirengimą.
„Jie tai daro etapais. Sakyčiau, kad tai vis dar saikingi skaičiai. Tai nėra didelės statybos, bet tam tikrose vietose kuriama nauja infrastruktūra ir rengiama, atvežama nauja įranga, – dėstė jis. – Taip pat reikia įvertinti, ar jie ruošiasi siųsti daugiau karių į Ukrainą, ar ruošiasi telkti savo pajėgas netoli mūsų sienos. Bet aš manau, kad jie daro ir viena, ir kita.“
Reaguodamas į besikeičiančią Rusijos veiklą, Donaldas Trumpas antradienį žurnalistams sakė, kad „dėl to visai nesijaudina“, ir pridūrė, kad Suomija ir Norvegija „bus labai saugios“.
Pritardamas JAV prezidento pareiškimui, S. Nurmis teigė, kad iš šios perspektyvos „nėra jokios tiesioginės karinės grėsmės Suomijai ar NATO“.
Jis pridūrė: „Tai, kas įvyko iškart po karo Ukrainoje pradžios – mes pateikėme paraišką dėl narystės NATO, o kai buvome priimti, Rusija paskelbė, kad pradės keisti savo karinę laikyseną kitoje sienos pusėje.“
Suomijos piliečiai jau priprato prie rytinės kaimynės grėsmės, tačiau šimtai jų vis dar registruojasi į mokymus, kad pasiruoštų ekstremalioms situacijoms.
Tuo tarpu šalies moterų nacionalinė pasirengimo ekstremalioms situacijoms asociacija „Nasta“ pareiškė, kad susidomėjimas jos rengiamais mokymo kursais tebėra didelis nuo 2022 m.
Į pavasarį rengiamus kursus paraiškas pateikė daugiau kaip 800 moterų, o dauguma kursų užsipildo per tris-keturias minutes.
Tačiau „Nasta“ komunikacijos ir organizavimo vadovė Suvi Aksela portalui „The Guardian“ dėstė, kad sienos stiprinimas nebuvo didelė diskusijų Helsinkyje tema.
„Mums tai nekelia didelio nerimo“, – sakė ji.
„Esame įpratę girdėti įvairius dalykus iš Rusijos, pavyzdžiui, visus tuos grasinimus. Kai įstojome į NATO, jie sakė, kad sustiprins savo buvimą pasienyje, ir tikriausiai taip ir bus, vien dėl to, kad tai Rusija“, – apibendrino suomė.