„Šiandien kalbėjome apie Vokietijos karinę paramą Ukrainai. Neįsigilinsiu į detales, bet galiu pasakyti, kad mūsų karinė parama bus tęsiama ir plečiama, kad Ukraina dabar ir ateityje galėtų apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – dėstė F. Merzas.
Vokietijos kanclerio teigimu, Berlynas prisiims didžiąją dalį išlaidų, susijusių su palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugomis Ukrainoje. Taip pat tikimasi, kad šiandien bus pasirašyta deklaracija dėl ketinimų įsigyti Ukrainoje pagamintas tolimojo veikimo ginklų sistemas.
„Jei nebus apribojimų tolimųjų ginklų atžvilgiu, Ukraina galės visapusiškai apsiginti, taip pat smogti kariniams tikslams už Ukrainos teritorijos ribų. Tai – naujos formos karinio-pramoninio bendradarbiavimo tarp mūsų šalių pradžia, kuri turi labai didelį potencialą“, – aiškino Vokietijos kancleris.
V. Zelenskiui pasiūlius trišalį susitikimą su D. Trumpu ir V. Putinu – Kremliaus reakcija
Jis pabrėžė, kad niekas nesiekia taikos labiau nei Ukraina. Kyjivas jau keletą savaičių yra pasirengęs nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį bei pasirengęs techninėms deryboms su Rusija.
Šiuo klausimu, pasak F. Merzo, Europa rems Ukrainos diplomatines pastangas.
„Nesvarbu, kur jos vyks – Vatikane, Ženevoje ar galbūt kur nors kitur. Mes, europiečiai, esame pasirengę remti šias derybas. Ir aš žinau, kad mūsų partneriai Paryžiuje, Londone, Varšuvoje, Romoje, Helsinkyje, Briuselyje ir daugelyje kitų Europos šalių ir miestų yra vieningi. Mes tikimės JAV paramos. Jų įsipareigojimas yra nepakeičiamas derybų sėkmei“, – sakė Vokietijos kancleris.
Susiję straipsniai
F. Merzas padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui už jo asmeninį indėlį per pastarąsias savaites ir pridūrė, kad Maskva dabar nori tik laimėti laiko.
„Memorandumo dėl derybų, kurį prezidentas (Vladimiras – red. past.) Putinas paskelbė prieš savaitę, mes vis dar laukiame. O masinės oro atakos prieš Kyjivą savaitgalį kalba ne taikos, o karo – agresyvaus karo – kalba. Tai – antausis visiems, kurie kovoja už ugnies nutraukimą Ukrainoje, Europoje ir JAV“, – pabrėžė jis.
Todėl, pasak Vokietijos kanclerio, Berlynas didins spaudimą Maskvai, siekdamas susilpninti Rusijos karo mašiną ir sudaryti sąlygas deryboms.
„Šiuo atžvilgiu mes padarysime viską, kad „Nord Stream 2“ nepradėtų veikti“, – užtikrino politikas.
F. Merzas taip pat pažymėjo, kad karas pakeitė Ukrainos ir Vokietijos santykius.
„Mes tapome artimesni ne tik visuomenės, bet ir vyriausybių lygmeniu. Beveik visi federalinės vyriausybės ministrai šiandien glaudžiai bendradarbiauja su savo Ukrainos kolegomis.
Ir šį bendradarbiavimą mes plėsime. Todėl šių metų pabaigoje, pirmą kartą per daugelį metų, vėl surengsime Ukrainos ir Vokietijos tarpvyriausybines konsultacijas“, – pranešė jis.
Vokietijos kanclerio teigimu, agresyvūs Rusijos karo veiksmai neturi teisės užgožti visko, todėl kartu su prezidentu V. Zelenskiu „bendrai galvojame apie ateitį“ nepaisant karo.
Todėl jau yra numatytas susitikimas su Vokietijos verslo atstovais dėl ateities planų.
„Vokietija ir Ukraina turi glaudų bendradarbiavimo potencialą. Temos yra akivaizdžios: energetika, infrastruktūra, statyba, žemės ūkis, mašinų gamyba, medicinos technika, taip pat kitos sritys. Mes norime kartu atskleisti šį potencialą, remdamiesi partneryste“, – pažymėjo F. Merzas.
Atskirai jis pažymėjo, kad abi valstybės nori pasiekti ilgalaikę taiką Ukrainoje ir užtikrinti saugumą visai Europai. Tai – bendras darbas, kuris turi būti atliekamas bendradarbiaujant su Europos valstybėmis ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.