Tokią išvadą daro Karo studijų instituto (ISW) analitikai savo ataskaitoje, analizuodami gegužės 28 d. „Reuters“ publikaciją.
Trys Rusijos šaltiniai, susipažinę su taikos derybų detalėmis, pranešė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kelia tokius reikalavimus dėl karo pabaigos: raštiškas Vakarų valstybių įsipareigojimas, kad NATO nesiplės į rytus; Ukrainos neutralumas; sankcijų Rusijai sušvelninimas; Vakaruose įšaldytoRusijos turto klausimo išsprendimas; neaiškus reikalavimas „apsaugoti rusakalbius Ukrainoje“.
ISW pabrėžia, kad Kremliaus pareigūnai ne kartą naudojo teiginius, kad Ukraina tariamai diskriminuoja rusakalbius, siekdami pateisinti Rusijos raginimus pakeisti valdžią Ukrainoje ir sukurti prokremlišką marionetinį režimą.
J. Vytautas Žukas atsakė, ko laukia su nerimu: jei Amerika išeitų iš šio sandorio – tai turės negrįžtamų pasekmių
O Rusijos reikalavimai uždrausti NATO plėtrą, užtikrinti Ukrainos neutralumą ir pakeisti vyriausybę yra tie patys reikalavimai, kuriuos Rusija kėlė prieš plataus masto invaziją 2021 m. ir pirmosiomis jos dienomis. ISW ir toliau vertina, kad šie reikalavimai yra Kremliaus pastangų priversti Vakarus priversti Ukrainą pasiduoti ir suskaldyti NATO kaip saugumo aljansą dalis.
Pasak „Reuters“, V. Putinas taip pat primygtinai reikalauja, kad Ukraina atiduotų visus keturis regionus, kuriuos Rusija neteisėtai aneksavo, bet dar nėra visiškai okupavusi, nors Kremliaus pareigūnai jau davė suprasti, kad Rusija turi teritorinių ambicijų ir už šių keturių regionų ribų.
Vienas iš šaltinių „Reuters“ sakė, kad V. Putinas dabar mažiau linkęs eiti į teritorinius kompromisus ir toliau reikalauja visos Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijos, įskaitant teritorijas, kurių Rusijos kariai šiuo metu nėra užėmę. Pasak šio „Reuters“ šaltinio, V. Putino pozicija dėl Rusijos teritorinių pretenzijų dabar tapo griežtesnė.
Susiję straipsniai
Kaip primena ISW ekspertai, V. Putinas pirmą kartą pareikalavo, kad Ukraina 2024 m. birželį visiškai atiduotų visus keturis regionus. Nuo to laiko Rusijos pareigūnai dažnai kartojo šį reikalavimą.
Gegužės 27 d. laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad, Ukrainos karinės žvalgybos vertinimais, Rusija yra dislokavusi 125 tūkst. karių prie Sumų ir Charkivo sričių – dviejų regionų, kurių Rusija dar nėra aneksavusi net formaliai ir neteisėtai – sienų.
Be to, nuo 2024 m. gegužės Rusijos kariai vykdo puolamąsias operacijas, kuriomis siekiama sukurti vadinamąją „buferinę zoną“ Charkivo srityje. O neseniai Rusijos kariai taip pat pradėjo puolimus, kuriais siekiama sukurti „buferinę zoną“ Sumų srities šiaurėje. Tuo pat metu Rusijos pareigūnai ragina Rusiją užimti Sumų sritį – tikriausiai tam, kad parengtų dirvą Rusijos įvykdytai Sumų srities aneksijai.
ISW teigia, kad Rusijai tikriausiai bus sunku karinėmis priemonėmis užimti visas Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas – ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos siekio užimti įtvirtintą „tvirtovių“ miestų juostą Donecko srityje (Kostiantynivką, Družkivką, Kramatorską ir Slavianską) ir būtinybės kirsti Dniepro upę Chersono srityje Rusijai reikėtų dislokuoti gerokai didesnes pajėgas nei šiuo metu dislokuotos Rytų ir Pietų Ukrainoje.
Taigi, ISW vertinimu, Rusija sutelktų pastangas tik į šių keturių regionų užėmimą, jei Kremliaus teritorinės ambicijos iš tiesų apsiribotų tik jais. Tačiau didelių pajėgų dislokavimas puolimui Charkivo ir Sumų regionuose rodo, kad Rusija ketina stiprinti savo teritorines pretenzijas. ISW ir toliau vertina, kad Kremlius turi didelių teritorinių ambicijų pietų ir rytų Ukrainoje, o Rusijos pareigūnai iš V. Putino artimiausios aplinkos netgi ragino Rusiją perimti didžiosios Ukrainos dalies kontrolę.
Tuo tarpu V. Putinas ir toliau demonstruoja norą savo karinių tikslų siekti karinėmis priemonėmis – per užsitęsusį karą prieš Ukrainą, kuriame Rusijos pajėgos ir toliau lėtai, šliaužiančiai žengs į priekį.
Vienas „Reuters“ šaltinis teigė, kad V. Putinas bandys pasinaudoti Rusijos laimėjimais mūšio lauke, kad parodytų Ukrainai ir Europai, jog „rytojaus taika bus dar skausmingesnė“, jei V. Putinui nepavyks pasiekti norimo taikos susitarimo sąlygų.
Šaltinis taip pat sakė, kad V. Putinas pasinaudos bet kokiomis taktinėmis galimybėmis mūšio lauke, kad galėtų veržtis gilyn į Ukrainą. Pasak „Reuters“ šaltinių, Kremliaus šeimininkas mano, kad Rusija gali kovoti metų metus, net ir nepaisant sankcijų ar kitų ekonominių priemonių, kurias Vakarai gali įvesti Rusijai ateityje.
ISW jau seniai įvertino, kad V. Putinas laikosi pergalės teorijos, pagal kurią daroma prielaida, kad Rusijos pajėgos gali neribotą laiką tęsti lėtą, šliaužiantį žygį ir atlaikyti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai, taip pat pačios Ukrainos mobilizacines pastangas.
Analitikai mano, kad Rusija greičiausiai galės tęsti dabartinę lėto, šliaužiančio žengimo į priekį taktiką tol, kol galės kompensuoti savo nuostolius fronto linijose.
Gegužės 28 d. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad nuo 2025 m. pradžios į karinius dalinius buvo užverbuota beveik 175 tūkst. žmonių, o dar daugiau kaip 14 tūkst žmonių papildė „ savanorių formuočių“ gretas, t. y. maždaug 1285 žmonės per dieną.
D. Medvedevas taip pat pakartojo gegužės 13 d. V. Putino pareiškimą, kad kiekvieną mėnesį į Rusijos kariuomenės gretas savanoriškai stoja nuo 50 iki 60 tūkst. žmonių. ISW pažymi, kad negali nepriklausomai patikrinti šių V. Putino ir D. Medvedevo teiginių. Ukrainos generalinio štabo pranešimuose apie kasdieninius Rusijos nuostolius nurodoma, kad Rusija kasdien patiria maždaug tokius nuostolius:
2025 m. sausio mėn – 1550 (žuvusiųjų ir sužeistųjų); vasario mėn. – 1261; kovo mėn. – 1312; balandžio mėn. – 1219; nuo gegužės 1 d. iki gegužės 28 d. – 1140.
Gegužės 28 d. D. Medvedevo pranešimas, kad Rusijos kariuomenė nuo 2025 m. sausio mėn. pasipildė 175 tūkst. karių, rodo, kad Rusija savo dalinius papildo maždaug santykiu vienas prie vieno su nuostoliais. ISW ir toliau vertina, kad Ukrainos pajėgos, remiamos Vakarų šalių, mūšio lauke gali padaryti dar didesnių nuostolių Rusijai, galimai priversdamos V. Putiną priimti sunkius sprendimus ir priversti jį pradėti realias derybas dėl karo užbaigimo.
ISW atskirai pažymi, kad Kremlius ir toliau propaguoja savo ilgalaikį melagingą pasakojimą, kad NATO plėtros grėsmė neva privertė Rusiją įsiveržti į Ukrainą 2022 m. ir kad NATO ir dabar kelia grėsmę Rusijos saugumui.
Analitikai atkreipė dėmesį į naujus Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir Rusijos gynybos ministro Andrejaus Belousovo pareiškimus šia tema.
Tačiau, kaip primena ISW analitikai, iš tikrųjų V. Putinas 2022 m. įsiveržė į Ukrainą ne todėl, kad bijojo NATO, o todėl, kad laikė Aljansą silpnu ir siekė jį sunaikinti.