Taip pat pažymima, kad padėtis Sumų regione kelia nerimą, kur sutelkta 50 tūkst. rusų karių, kurie pamažu artėja regiono centro link.
Pažymima, kad pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios Rusijai šiaurėje sekasi beveik taip pat gerai, kaip ir Donbase. Ir tai iš dalies lemia silpni įtvirtinimai, nepritaikyti bepiločių lėktuvų atakoms.
Ukrainos kariai daro prielaidą, kad sukūrusi buferinę zoną Sumuose, Rusija vėl sutelks dėmesį į Donbasą ir Zaporižios kryptį, tęsdama alinantį karą.
Tuo pat metu, kaip teigiama medžiagoje, per trejus metus fronte neįvyko strateginių pokyčių Rusijos naudai. Ukrainos šaltiniai teigė, kad Rusijos kareiviai dabartinį puolimą pavadino „galutiniu postūmiu“, kuriuo siekiama palaužti Ukrainos valią.
Pasak elitinio bepiločių orlaivių būrio „Taifūnas“ vado Michailo Kmetiuko, Rusija leidžia sau vykdyti tokias operacijas tik todėl, kad negaili karių. Aštuoni iš dešimties rusų okupantų žūsta, tačiau mobilizuotų karių bangos nesibaigia, nes Rusija per mėnesį mobilizuoja 10–15 tūkst. žmonių daugiau nei Ukraina.
Kartu Rusija skatina kariauti finansiškai, o Ukraina remiasi priverstine mobilizacija.
„The Economist“ rašo, kad abejojama, ar Rusijos puolimas bus sėkmingas, nes rusai kariauja mažomis grupėmis, jų veiksmai yra lėti ir kainuoja labai brangiai.
„Jų paskutinis didelis puolimas baigėsi 2022 m. gegužę. Jie negali užimti Konstantinovkos daugiau nei trejus metus. Apie kokią strategiją mes apskritai kalbame?“ – pažymėjo specialiųjų pajėgų deputatas Romanas Kostenka.
Tačiau kai kurie Ukrainos kariai nėra tokie optimistiški. Jie pasakoja, kad bepiločių orlaivių karo pranašumas, buvęs Ukrainos pusėje, pamažu nyksta.
93-iosios brigados karininkas Eduardas pažymėjo, kad Rusija jau pirmauja „dronų maratone“. Ypač grėsmingas yra naujasis Rusijos padalinys „Rubicon“, veikiantis Konstantinovkos-Pokrovsko rajone.
Pirmą kartą pastebėtas 2024 m. netoli Kursko, jis yra tiesiogiai pavaldus Rusijos gynybos ministerijai, gerai aprūpintas ir organizuotas. „Rubikonas“ veikia naudodamas didelius motininius dronus, kurie paleidžia mažesnius, valdomus šviesolaidžiu arba veikiančius sunkiai perimamais dažniais.
Praėjus trejiems metams ir keturiems mėnesiams nuo plataus masto karo pradžios, Ukraina vis dar tiki, kad gali išlaikyti frontą. Tačiau, pasak leidinio, labiausiai tikėtinas Rusijos puolimo rezultatas nebus nei Rusijos karių pergalė, nei pralaimėjimas, o tik galimybė Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui parodyti pokyčius žemėlapyje kaip „sėkmę“ ir pateisinimą tęsti karą.
„The Economist“ žurnalistai teigia, kad vasaros puolimui nuslūgus, gali susidaryti galimybė diplomatijai, tačiau jie pridūrė, kad „tai nėra garantuota“.
„Rusų problema yra ta, kad jie moka prisiimti nuostolius. Mūsų nuostoliai mažesni, bet mes juos jaučiame daug stipriau“, – sakė Konstantinivkos policijos viršininkas Dmitrijus Kirdiapkinas.
Parengta pagal „Unian“ inf.