Organizuoti plataus masto atsaką į operaciją „Voratinklis“ būtų tas pats, kas pripažinti, kad Ukraina sudavė Rusijai rimtą smūgį – o tokio įspūdžio Kremlius iš visų jėgų stengėsi išvengti, sakė Rusijos ekspertė Katerina Stepanenko.
V. Putinas taip pat susidūrė su materialiniais suvaržymais.
„Rusijos atsaką riboja nuolat naudojamas jėgos kiekis“, – sakė buvęs NATO ginkluotės kontrolės pareigūnas Williamas Alberkas, dabar dirbantis Stimsono centro analitiniame centre.
„Orešnik“ grėsmė
Tuo pat metu kai kurie Rusijos tinklaraštininkai ragino smogti naudojant balistinę raketą „Orešnik“, kurią V. Putinas pristatė praėjusiais metais ir kuri iki šiol tik kartą buvo panaudota prieš Ukrainą.
Nors V. Putinas dažnai giria savo naująją raketą, jos panaudojimas yra ribotas, sakė analitikas Markas Galeotti.
„Raketa „Orešnik“ iš tikrųjų yra skirta tam tikro tipo taikiniui. Ji nėra tokia tiksli... ir tai nėra bunkerių naikintoja, – sakė jis CNN, leisdamas suprasti, kad raketai būtų sunku sunaikinti pagrindinius gamybos ir sprendimų priėmimo centrus, kuriuos Ukraina yra perkėlusi giliai po žeme. – Jei ketinate ją panaudoti... norite, kad jos taikinys būtų vertas to vardo“.
Vienas iš tokių taikinių galėtų būti Ukrainos saugumo tarnyba, kuri vadovavo operacijai „Voratinklis“, sakė jis.
„Tačiau tai nėra kažkas, ką galima padaryti greitai, – perspėjo jis. – Tam tikra prasme V. Putinas jau panaudojo daugumą turimų eskalacijos svertų, o tai reiškia, kad jam nelieka vietos aiškioms bausmėms.“
Puolimas fronto linijoje
Nors V. Putino galimybės atsakyti į įspūdingą Ukrainos operaciją savąja operacija gali būti ribotos, tai gali būti nesvarbu mūšio lauke, sakė M. Galeotti.
Kyla klausimas, „ar V. Putinas yra pasirengęs susitaikyti su bet kokia žala, kuri bus padaryta vietiniame fronte, būtent dėl to, kad galėtų lėtai išsekinti priešininką“, sakė M. Galeotti.
Parengta pagal „Unian“ inf.