Artimųjų Rytų chaose – neišvengiama Rusijos pergalė: kokios naudos sulauks Kremlius

2025 m. birželio 18 d. 09:55
Lrytas.lt
​Kremliaus sudėtingų santykių su Artimaisiais Rytais centre jau seniai tvyro nemaloni įtampa. Viena vertus, Rusijos aljansai ir ekonominė įtaka ten tradiciškai buvo stiprūs. Kita vertus, būdama viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų gamintojų, Rusija paprastai gauna naudos, kai reikalai energijos išteklių turtingame regione pablogėja ir rinkos susvyruoja. Dabartinė situacija Maskvai atveria plačių galimybių. Plačiau apie tai rašo portalas CNN.
Daugiau nuotraukų (6)
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose Kremliui šiuo metu yra itin palankus. Maskva palengva stebi, kaip Izraelio oro antskrydžiai smarkiai susilpnina jo sąjungininką Iraną, o patys okupantai iš to gauna naudos.
Iš pirmo žvilgsnio Rusija gali daug ką prarasti.
Iranas buvo ypač naudingas Kremliaus „strateginis partneris“, kuris ne tik niekina Vakarų vertybes ir įtaką, bet ir aprūpina Rusijos kariuomenę didžiuliais bepiločių lėktuvų „Shahed“ kiekiais, leidžiančiais nepaliaujamai bombarduoti Ukrainą.
Tiesa, didžioji dalis dronų gamybos jau seniai perkelta į Rusiją. Tačiau dabar, kai Ukrainos bepiločiai lėktuvai smogia Rusijos gamybos įrenginiams giliai už fronto linijos, kadaise patikimas Irano tiekimas gali būti nutrauktas.
Be to, Kremlius jaučia menką, bet skaudų pažeminimą, turėdamas stebėti, kaip dar vienas svarbus Artimųjų Rytų sąjungininkas yra įnirtingai bombarduojamas, nesugebėdamas arba nenorėdamas įsikišti.
Maskva paskelbė griežtus pareiškimus, kuriuose Izraelio atakas prieš Irano branduolinius objektus pasmerkė kaip „neteisėtas“ ir pridūrė, kad smūgiai kelia „nepriimtiną grėsmę tarptautiniam saugumui“.
Ji taip pat apkaltino Vakarų šalis, kad jos manipuliuoja situacija siekdamos „suvesti politines sąskaitas“.
Tačiau tariama Rusijos sąjunga su Iranu niekada neapėmė Islamo Respublikos gynybos ir Kremlius niekada nesiūlė jokios karinės paramos.
Irano režimo žlugimas, kuris dabar yra akivaizdus Izraelio tikslas, papildytų vis didėjantį Kremliaus prarastų Artimųjų Rytų aljansų ir valstybių-klienčių sąrašą, įskaitant Iraką, Libiją, o pastaruoju metu – Siriją.
Tačiau čia vėl kyla ta nepatogi įtampa: Maskvai nėra taip blogai, kaip gali atrodyti. Tiesą sakant, šis naujausias Artimųjų Rytų konfliktas Kremliui išeina į naudą.
Irano ir Izraelio konfliktas ne tik suteikia laukiamų finansinių pajamų dėl sparčiai kylančių naftos kainų, bet ir atveria diplomatines galimybes Kremliui, kuris jau daug metų patiria tarptautinę izoliaciją dėl karo Ukrainoje.
Rusija niekada nenustojo laikyti savęs svarbia tarptautinės diplomatijos veikėja, kuriai, neva jos, teisėtai priklauso vieta prie aukščiausio stalo greta JAV ir Kinijos.
Dabar Kremliui atsirado klausimas, kuriuo jis gali kartu ir produktyviai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir galbūt tapti nepakeičiamu JAV partneriu, kai galiausiai vėl bus siekiama atstatyti regioną.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra vienintelis svarbus politinis lyderis, turintis tiesioginį ryšį su iraniečiais, izraeliečiais ir Jungtinėmis Valstijomis. Dabar jis kruopščiai naudojasi savo svarbia padėtimi ir rodo norą tarpininkauti, suteikdamas Rusijai svarbią galią Artimuosiuose Rytuose.
Neseniai paskambinęs į Baltuosius rūmus V. Putinas priminė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Rusija buvo ilgametė JAV sąjungininkė sprendžiant Irano branduolinės programos klausimą, – tai rimta užuomina, kad jis yra pasirengęs vėl tokiu tapti.
Baltieji rūmai, panašu, yra atviri šiai idėjai: po pokalbio prezidentas D. Trumpas išreiškė norą svarstyti Rusijos lyderį kaip galimą tarpininką konflikte.
Nuo pat antrosios prezidento D. Trumpo kadencijos pradžios Vašingtonas ir Maskva desperatiškai ieškojo būdų, kaip praplėsti savo santykius ir neapsiriboti vien tik siauru dėmesiu karui Ukrainoje. Irano likimas ir jo branduolinės ambicijos netikėtai vėl iškilo kaip dar viena galimų bendrų interesų sritis, kartu su Arkties regionu, ekonominiu bendradarbiavimu ir kosmoso tyrimais.
Kremliui, o gal ir prezidentui D. Trumpui, tai didelė paspirtis. Tačiau jau ir taip daug kenčiančiai Ukrainai tai nėra džiaugsmo akimirkos.
Eskaluojant Vidurio Rytų krizę, o JAV, regis, balansuojant ties tiesioginio dalyvavimo riba, pasaulio dėmesys staiga buvo nukreiptas nuo tebevykstančio karo Ukrainoje, kur intensyvėjantys Rusijos bepiločių lėktuvų ir raketų smūgiai sukelia baisius nuostolius, į Izraelyje ir Irane vykstantį niokojimą.
Bent jau kuriam laikui dėmesys, atrodo, buvo sutelktas į Kremliaus, kaip potencialaus taikdario Artimuosiuose Rytuose, vaidmenį, o ne į jo vaidmenį kare, kurį jis toliau vykdo arčiau savo namų.
Parengta pagal CNN inf.
RusijaUkrainaVladimiras Putinas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.