Laukiant Irano keršto – augantis nerimas: gali užminuoti itin svarbų sąsiaurį

2025 m. birželio 22 d. 09:51
Lrytas.lt
Iranas jau seniai garsėja atvira neapykanta Vašingtonui — nuo „Mirtis Amerikai“ šūkių iki smūgių JAV bazei Irake po Irano generolo nužudymo. Tačiau režimas galiausiai nedėdavo paskutinio žingsnio ir išvengdavo tiesioginio karinio susidūrimo su JAV. Dabar, po amerikiečių smūgių Irano branduoliniams objektams, konfliktas pasiekė dar neregėtą fazę.
Daugiau nuotraukų (13)
Penktadienį, kalbėdamas socialiniuose tinkluose, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas turi teisę atsakyti į JAV smūgius ir pabrėžė: „Iranas pasilieka teisę į bet kokius pasirinkimus gindamas savo suverenitetą, interesus ir tautą.“
Jis apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus JT Chartiją ir tarptautinę teisę, sakydamas, kad „šiandienos įvykiai yra pasibaisėtini ir turės ilgalaikių pasekmių“.
Du aukšti Irano pareigūnai pranešė , kad prieš smūgius buvo vilčių, jog prezidentą D. Trumpą nuo naujo karo Vidurio Rytuose atkalbės jo aplinkos žmonės. A. Araghchi tuo metu lankėsi Turkijoje, o jo diplomatinių susitikimų su Europos, arabų ir Turkijos lyderiais tikslas buvo sutelkti paramą. Tačiau šie mėginimai buvo nesėkmingi.

Iranas toliau raketomis puola Izraelį: parodė žalą

Irano branduolinės energetikos organizacija patvirtino JAV smūgius: sekmadienio rytą buvo atakuoti trys Irano branduoliniai objektai – Fordu, Natanzas ir Isfahanas. Organizacija pareiškė, kad tai „smurtinis išpuolis prieš tarptautinę teisę, įskaitant Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT), kurį įvykdė Irano priešai.“
Nors kare su Izraeliu Iranas iki šiol vengė tiesiogiai pulti JAV karinius objektus ir interesus regione, Irano kariniai vadai įspėjo, kad Amerikos įsitraukimas į karą sulauks atsako.
Buvęs Revoliucinės gvardijos vadas generolas Mohsenas Rezaei, dabar dalyvaujantis Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos veikloje, dar prieš smūgį valstybinėje televizijoje perspėjo, kad jei D. Trumpas įsitrauks į karą, Iranas smogs JAV karinėms bazėms, užminuos Persijos įlanką ir uždarys Hormūzo sąsiaurį.
Per Hormūzo sąsiaurį kasdien transportuojama apie 20 mln. barelių naftos ir jos produktų, todėl Iranas turi galimybių sukelti pasaulinį energijos tranzito chaosą.
Penktadienį duodamas interviu „NBC News“, A. Araghchi paaiškino: „Kai vyksta karas, abi pusės puola viena kitą. Tai visiškai suprantama.“
Jis pridūrė, kad Iranas pasilieka teisę atsakyti į JAV ataką, taip pat kaip ir į Izraelio: „Savigyna yra teisėtas kiekvienos šalies veiksmas.“
Vis dėlto Irano pasirinkimai — itin sudėtingi. Ir bet koks sprendimas gali tapti lūžio tašku per beveik penkis dešimtmečius trunkančioje Islamo Respublikos istorijoje.
D. Trumpo kreipimasis į tautą.<br>EPA-ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (13)
D. Trumpo kreipimasis į tautą.
EPA-ELTA nuotr.
Jei Iranas smogs JAV, tai gali sukelti didelį karą, kuris baigtųsi režimo žlugimu arba ilgus metus truksiančiu nestabilumu — kaip Irake ar Afganistane.
Jei Iranas atsitrauks ir sutiks su paliaubomis, jis liks nuniokotas: praradęs branduolines galimybes, išsekusią kariuomenę ir be rimtų derybinių svertų siekiant sankcijų sušvelninimo.
Tai būtų ir regioninio statuso praradimas. Daugelį metų Iranas laikytas stipriu žaidėju Vidurio Rytuose. Tokia pozicija smarkiai silpnėtų.
Amerikos smūgiai taip pat gali išprovokuoti Irano sąjungininkų kovotojų atsaką. Vis dėlto „Hezbollah“ Libane ir „Hamas“ Gazoje susilpnintos, o Irako karinės grupuotės didžiąja dalimi sustabdė atakas prieš JAV bazes.
Irano naikintuvas<br>Wikimedia commons. Daugiau nuotraukų (13)
Irano naikintuvas
Wikimedia commons.
Pagrindine jėga lieka Jemeno Hučių grupuotė, įsikūrusi šalia svarbaus tarptautinio laivybos maršruto. Hučiai buvo pagrasinę nutraukti gegužę sudarytas paliaubas su D. Trumpu ir pulti JAV taikinius, jei šis palaikys Izraelio išpuolius prieš Iraną.
„Jei amerikiečiai įsitrauks į agresiją prieš Iraną kartu su Izraelio priešu, mūsų ginkluotosios pajėgos taikysis į jų laivus ir karo laivus Raudonojoje jūroje“, – perspėjo jų karinis atstovas Yahya Saree.
Dar prieš Izraelio netikėtą išpuolį birželio 13 d. Iranas ir Jungtinės Valstijos Omane tarpininkaujant derėjosi dėl Irano branduolinės programos ribojimo mainais į sankcijų sušvelninimą. JAV reikalavo, kad Iranas nutrauktų urano sodrinimą ir išardytų programą. Taip pat siūlė Iranui tapti branduolinio konsorciumo dalimi kartu su arabų šalimis, siekiant taikaus — civilinio — branduolinio kuro naudojimo.
Iranas rengė atsaką, tačiau pareigūnai tvirtino, kad urano sodrinimas Irano teritorijoje yra „raudona linija“, kurios Teheranas neperžengs.
Derybos žlugo po Izraelio atakos — likus dviem dienoms iki planuoto Irano ir JAV susitikimo Omane.Laukiant Irano atsako auga nerimas: gali užminuoti svarbų sąsiaurį
IranasIzraelisJAV
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.