Šis įspėjimas atkartoja pastaruoju metu išsakytus NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte žodžius – jis pareiškė, kad jei nebus reikšmingai padidintos išlaidos gynybai, europiečiams „geriau pradėti mokytis rusiškai“.
Leiboristų lyderis Keiras Starmeris, dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime Hagoje, pažadėjo, kad JK iki 2035 m. pasieks NATO tikslą – 5 proc. bendrojo vidaus produkto skirti gynybai.
Dokumente rašoma: „Kai kurie priešininkai jau dabar deda pamatus būsimam konfliktui, pozicionuodamiesi taip, kad galėtų greitai sutrikdyti mūsų energijos ar tiekimo grandines ir atgrasyti mus nuo pasipriešinimo jų agresijai. Pirmą kartą per daugelį metų turime aktyviai ruoštis galimybei, kad JK teritorija gali atsidurti tiesioginės grėsmės akivaizdoje – galimai karo sąlygomis.“
Suskaičiavo, kiek kainuoja viena minutė NATO viršūnių susitikimo Hagoje: skaičiai verčia išsižioti
Strategijos įžangoje premjeras K. Starmeris rašo: „Pasaulis pasikeitė. Rusijos agresija grasina mūsų žemynui. Strateginė konkurencija intensyvėja. Ekstremistinės ideologijos vėl kyla. Technologijos keičia karo ir vidaus saugumo prigimtį. Priešiškų valstybių veiksmai vykdomi ir Jungtinės Karalystės žemėje.“
Dokumentas paskelbtas antradienį, praėjus kelioms savaitėms po atskiros strateginės gynybos apžvalgos, kurioje rekomenduota žymiai stiprinti JK gynybos pramonę – daugiausia gaminant daugiau dronų, povandeninių laivų ir gynybai pasitelkti dirbtinį intelektą.
Saugumo strategijoje išsamiai apžvelgiamos grėsmės, su kuriomis šalis susiduria tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Pagrindiniu pavojumi įvardijama Rusija – dėl nuolatinių kibernetinių atakų ir sabotažo veiksmų.
Susiję straipsniai
„[Karą Ukrainoje] lydi netiesioginė ir žemiau konflikto slenksčio esanti veikla – įskaitant kibernetines atakas ir sabotažą – kurią Rusija vykdo prieš JK ir kitas NATO sąjungininkes, o taip pat naudojamas suaktyvėjęs branduolinis šantažas, siekiant paveikti mūsų sprendimus“, – sakoma dokumente.
Ypatingai pabrėžiama grėsmė JK povandeniniams šviesolaidiniams kabeliams, kuriais perduodama 99 proc. visų šalies skaitmeninių duomenų. Teigiama, kad šie kabeliai tampa vis dažnesnių ir augančių Rusijos povandeninių laivų atakų taikiniu.
Apžvalgoje taip pat išskiriamas Iranas kaip ypač pavojinga valstybė – dėl aljanso su Maskva ir vis dažnėjančių išpuolių prieš disidentus užsienyje.
„Irano priešiška veikla JK teritorijoje taip pat stiprėja – tai režimo pastangos nutildyti savo kritikus užsienyje ir tiesiogiai grasinti Jungtinei Karalystei“, – rašoma dokumente.
Strategija ženkliai skiriasi nuo ankstesnės saugumo apžvalgos, kurią dar rengė Boriso Johnsono vyriausybė prieš ketverius metus – pandemijos metu. Tąkart daug dėmesio buvo skirta atsparumui pandemijoms ir vakcinų gamybai, tačiau šįkart šie klausimai tėra tik paminėti.
Šių metų strategijoje mažiau dėmesio skiriama grėsmėms iš Kinijos, nors ministrai jau yra užbaigę vadinamąjį „Kinijos auditą“, kuris, kaip teigiama, niekada nebus paskelbtas viešai.
Nepaisant spaudimo iš Kinijos kritikų, strategijoje nesiūloma įtraukti Pekino į griežtesnio stebėjimo lygmenį užsienio įtakos registracijos schemoje – jei taip būtų nutikę, Kinijos valstybės vardu veikiantys lobistai pirmą kartą būtų įpareigoti registruotis.
„Gyvendami vis labiau nepastoviame pasaulyje, turime sumažinti rizikas, kylančias iš nesusipratimų ir prasto bendravimo, kuris pastaraisiais metais apibūdino mūsų santykius“, – teigiama dokumente, pagrindžiant būtinybę stiprinti dialogą su Kinija.
Tačiau tuo pat metu pripažįstama, kad „šnipinėjimo, kišimosi į demokratinius procesus ir mūsų ekonominio saugumo silpninimo atvejų iš Kinijos pusės pastaraisiais metais daugėjo“.
Visgi Kinija strategijoje neįvardijama kaip grėsmė – tik kaip „iššūkis“.
Šešėlinė užsienio reikalų sekretorė Priti Patel apkaltino vyriausybę, esą ji „su ištiesta ranka kreipėsi į Kiniją, kad ši gelbėtų JK ekonomiką“.