Europa ruošiasi atremti Rusijos invaziją: viskas susiveda į vieną esminį klausimą

Iš kairės ir dešinės pasigirsta šūvių salvės, kurios sukelia rūką, dėl kurio nesibaigiantis vertikalių medžių kamienų vaizdas atrodo dar labiau nepermatomas. Keiksmai ir šūksniai stiprėja, nes daugėja aukų.

Ši scena – tai karo žaidimas, panašus į dešimtis kitų, vykstančių kiekvieną mėnesį, šį pavasarį tarp Suomijos pasienio apsaugos šauktinių, rašo „Financial Times“.

Jis baigiasi šūksniais ir nuoširdžiais plojimais į nugarą tai pusei, kuri aplenkė gynėjus ir pasirodė geriau nei per pirmąsias pratybas, kai pamiršo pašaukti artileriją ir buvo pastebėta priešo dronų.

„Suomijoje ginti savo šalį yra labai svarbi vertybė“, – sako Milja Sandhu. „Visi prašė būti čia, o motyvacija tikrai didelė. Tokiais laikais tai gali būti realiau“, – pridūrė ji.

Jos būrio bendražygis Kasperi Luoto tai apibūdina kaip „pašaukimą“: „Suomija turi tikrai stiprų norą gintis. Karas Europoje pakeitė žmonių norą tarnauti“, – sako jis.

Paklaustas, kaip sekėsi vykdyti pratybas, jis atsakė: „Truputį jaudiniesi ir tada bėgi į priešo ugnį“.

Šio karo žaidimo potekstė yra labai rimta. Suomijai 2023 m. įstojus į NATO, gynybinio aljanso siena su Rusija padidėjo daugiau nei dvigubai – iki beveik 2 600 km, besitęsiančių nuo Arkties iki Baltarusijos.

Nors Maskva šiuo metu yra susirūpinusi plataus masto invazija į Ukrainą, daugelis prie šios sienos tikisi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vieną dieną atkreips dėmesį į rytinį NATO flangą. Rusijos ekonomika jau dabar yra orientuota į konfliktus, o V. Putino imperialistinės ambicijos gali reikšti, kad jis toliau ieškos užkariavimo kitur.

Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte perspėjo, kad Maskva gali būti pasirengusi panaudoti jėgą prieš aljansą „per penkerius metus“. „Neapgaudinėkime savęs, mes visi dabar esame rytiniame flange“, – sakė M. Rutte savo kalboje. Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime pasakytoje kalboje pareiškė, kad Rusija planuoja „naujas karines operacijas NATO teritorijoje“.

Nors atvykęs į aukščiausiojo lygio susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas patikino sąjungininkus, kad yra „visą laiką su jais“, prieš kelias valandas jis išgąsdino Europos sostines pasiūlymu, kad karinio aljanso tarpusavio gynybos paktą, vadinamą 5 straipsniu, galima įvairiai interpretuoti.

Dėl jo kilo klausimų, kiek stiprios ir ilgalaikės bus Amerikos saugumo garantijos, o Europos gynybos pajėgumai buvo stebimi taip, kaip nebuvo dešimtmečius.

Foghas Rasmussenas, NATO generalinis sekretorius nuo 2009 iki 2014 m., mano, kad V. Putinas įgis pasitikėjimą ir „apetitą dar didesnei teritorijai“, jei jam bus leista sėkmingai veikti Ukrainoje. „Jis darys spaudimą Baltijos šalims. O kai Amerikos prezidentas viešai išsakys abejonių dėl įsipareigojimo laikytis 5 straipsnio, tai gali paskatinti V. Putiną išbandyti NATO ryžtą“, – sakė jis.

Maskva jau imasi veiksmų, kad padidintų savo buvimą regione. Palydovinės nuotraukos rodo padidėjusį aktyvumą Rusijos bazėse, esančiose netoli rytinio NATO flango, įskaitant Levašovo, Kamenkos ir Olenijos aerodromus, tapusius Ukrainos dronų atakų taikiniu.

Petrozavodske, maždaug už 175 km nuo Suomijos sienos, atsirado naujų sandėliavimo pastatų, o kadaise į atsargą išėjusioje Severomorsko-1 oro bazėje, maždaug už 120 km į rytus nuo Norvegijos, išvalytos teritorijos ir paklotas naujas asfaltas orlaiviams.

Nors M. Rutte teigia, kad NATO artimiausiu metu nesitiki jokio Rusijos puolimo, Suomijos gynybos pajėgų vado pavaduotojas generolas leitenantas Kari Nisula neketina nerimauti dėl tokio agresijos akto laiko: „Šimtametėje istorijoje svarbiausia ne ar, o kada. Turi būti pasirengęs kiekvieną dieną“.

Daugelis Rytų Europos NATO šalių skuba didinti savo išlaidas gynybai, kad užpildytų karinių pajėgumų spragas dėl Rusijos ir D. Trumpo spaudimo.

Aljanso sąjungininkės aukščiausiojo lygio susitikime dar kartą patvirtino savo „tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai“ ir susitarė per ateinantį dešimtmetį padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. Ispanija užsitikrino prieštaringai vertinamą išimtį, pažadėjusi pasiekti NATO pajėgumų tikslą mažesnėmis sąnaudomis.

Tačiau kai kas abejoja, ar papildomos investicijos bus skirtos pakankamai greitai.

„Visi norime atgrasyti Rusiją, parodydami jėgą, didindami savo pajėgumus. Tačiau, kita vertus, tam tikru momentu V. Putinas apskaičiuos, ar jis mano, kad gali laimėti. Turime užtikrinti, kad jis nesuklystų“, – FT sakė vienas regioninės žvalgybos pareigūnas.

Kariniai ekspertai sako, kad Maskvos interesai pasienio valstybėse skiriasi nuo to, kaip ji žiūri į Ukrainą. Užuot surengęs plataus masto invaziją, V. Putinas greičiausiai tikrins, ar NATO norėtų ar galėtų reaguoti.

„Rusijai strateginis tikslas būtų palaužti NATO; tai ne siekis įsigyti šiek tiek žemės Baltijos šalyse ar kur nors kitur“, – FT sakė Kristi Raik, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje direktorė.

Estija, Latvija ir Lietuva laikomos labiausiai pažeidžiamu regionu galimam Rusijos puolimui, akcentuoja FT.

Iš dalies tai susiję su istorija ir neteisėta Sovietų Sąjungos aneksija 1940-aisiais. Tačiau daugiausia dėl jų mažo dydžio ir izoliuotos aplinkos.

Nuo Rusijos sienos iki Baltijos jūros yra tik apie 200 km, todėl suomių taktinis atsitraukimas ir pastiprinimo atgabenimas yra sudėtingas. Dar yra 100 km ilgio Suvalkų koridorius, kuris jungia Lietuvą su Lenkija, bet yra įsiterpęs tarp Rusijos eksklavo Kaliningrado vakaruose ir Baltarusijos rytuose.

„Deja, mes nesame taip strategiškai giliai kaip Ukraina, ir tai yra problema“, – aiškindamas skirtingą geografiją sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Taigi kalbame apie tai, kad tam tikrą laikotarpį ginsime savo teritoriją, o paskui tikėsimės, kad ateis pastiprinimas“, – pridūrė jis.

Būdamos NATO sudėtyje pastaruosius 20 metų, Baltijos šalys jaučiasi saugesnės nei ilgą laiką. „Esame saugesni nei buvome šimtmečius, nes turime sąjungininkų, nes turime 5 straipsnį“, – FT sakė vienas aukšto rango Baltijos šalių pareigūnas.

Didėjantį NATO buvimą Baltijos šalyse galima matyti dideliame NATO Pabradės poligone, esančiame netoli Rusijos sienos Lietuvoje: palydovinėse nuotraukose matyti 2022–25 m. pastatyti nauji statiniai ir didesnis aktyvumas.

Baltijos šalys ir Lenkija taip pat aiškiau nei kitos šalys suprato, kur pučia vėjas karinių išlaidų srityje, ir kitais metais ketina pasiekti D. Trumpo nustatytą 5 proc. tikslą. JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas neseniai visas keturias šalis pavadino „pavyzdinėmis sąjungininkėmis“.

Tuo pat metu nuotaikos Baltijos šalyse yra apčiuopiamai įtemptesnės nei anksčiau – ne tiek dėl Rusijos elgesio, kiek dėl D. Trumpo elgesio, ypač dėl to, kad jis vasario mėnesį Baltuosiuose rūmuose pažemino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Ši konfrontacija „tikrai sukrėtė žmones“, – sakė K. Raik. „Nebūtinai galime pasikliauti JAV. Nerimas yra didelis“, – pridūrė ji.

G. Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi turėti planą a, b ir c, nes kyla klausimų dėl JAV įsipareigojimų Europai. Aukšto rango Baltijos šalių pareigūnas yra atviresnis: „Amerikiečiai išvyksta. Mes visi turime tai suvokti ir su tuo susitaikyti.“

Dar vienas skirtumas nuo Suomijos yra tas, kad Baltijos šalys turi didelius miestus, esančius netoli Rusijos. Narva Estijoje yra prie pat sienos, o per upę viena prieš kitą stovi konkuruojančios tvirtovės. Lietuvos sostinė Vilnius yra vos už 30 km nuo Baltarusijos sienos, kurią daugelis laiko Maskvos vasale.

Ankstesniame NATO gynybos plane Baltijos šalims buvo numatyta leisti Rusijai įsiveržti į Baltijos šalis, o vėliau, pasitelkus Vokietijos ir Lenkijos pastiprinimą, jas atremti. Dėl naikinimo ir masinių žudynių Ukrainos miestuose, pavyzdžiui, Bučoje ir Mariupolyje, į tai nebuvo įmanoma neatsižvelgti.

Baltijos šalys ir į pietus esanti Lenkija yra užsiėmusios sienų su Rusija ir Baltarusija stiprinimu. Šiuo metu statomą Baltijos gynybos liniją sudaro pasienio tvoros, bunkeriai ir drakono dantys – betoniniai blokai, skirti tankams sustabdyti.

Šios kliūtys aiškiai matomos palydovinėse nuotraukose, kuriose užfiksuoti keli tiltai Sovetske, Lietuvoje, jungiantys šalį su Kaliningradu. Iš vaizdų taip pat matyti, kad kaimyninė šalis Latvija valo savo sienos su Baltarusija atkarpas.

Latvija pasiūlė ne tik fizinę gynybą, bet ir dronų sieną, kuri galėtų apsaugoti visą NATO sieną su Rusija.

„Parodome, kad patys galime daug ką padaryti“, – sako Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa.

Jos kolega estas Kristenas Michalas sako, kad jo šalis turės apie 600 bunkerių ir saugojimo punktų: „Neturėtume bijoti, turėtume būti pasirengę“.

Tačiau tarpvalstybinis bendradarbiavimas taip pat tampa veiksmingas. Kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje dislokuoti daugianacionaliniai batalionai, o Vokietija artimiausiais metais padidins savo buvimą Lietuvoje iki visos brigados, kurią sudarys apie 5 000 karių, t. y. maždaug septynis kartus daugiau nei dabar. Numatoma, kad nuo pat konflikto pradžios jame dalyvautų ir užsienio šalių – JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kanados – kariai.

Kiekviena Baltijos šalis taip pat didina savo karinius pajėgumus: Lietuva nori iki 2030 m. turėti 17 500 karių nacionalinę diviziją; Estijoje karo metu tarnauja apie 43 000 karių; Latvija vėl įvedė šaukimą į kariuomenę. Visos trys šalys taip pat kartu rengia bendrus masinės evakuacijos planus.

Reljefas taip pat atliks svarbų vaidmenį platesniame Baltijos regione. Estijos sieną su Rusija sudaro upė, ketvirtas pagal dydį ežeras Europoje ir pelkės pietryčiuose. Latvijoje ir Lietuvoje taip pat yra pelkių, nors siena yra atviresnė.

„Mes žinome savo stipriąsias puses... Turime labiau pasitikėti savimi“, – sako Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Dėl to, kad Lenkija yra netoli karo Ukrainoje ir turi ilgą sieną su Baltarusija, ji yra svarbus saugiklis nuo bet kokios būsimos Rusijos agresijos.

Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas yra vienas iš garsiausių ES valstybių narių karinio finansavimo didinimo šalininkų, o jo šalis šiuo metu proporcingai skiria daugiausiai lėšų gynybai tarp NATO sąjungininkių.

D. Tuskas, kuris praėjusį mėnesį atlaikė balsavimą dėl pasitikėjimo jo vadovavimu, pasiūlė iki metų pabaigos daugiau nei dvigubai padidinti šalies kariuomenę iki 500 000 karių ir sukurti karinio rengimo sistemą visiems suaugusiems vyrams.

Kartu su Baltijos šalimis Varšuva taip pat perka tolimojo nuotolio raketas, galinčias smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.

„Daug lengviau sunaikinti lizdą, nei žudyti paukščius ore“, – sako Estijos gynybos ministras H. Pevkuras.

Gyvenimo per sieną nuo gyvo konflikto padarinius galima pamatyti Baltarusijos oro pajėgų bazėje Luninec, esančioje netoli Ukrainos sienos, bet taip pat maždaug už 200 km nuo Lenkijos ir Lietuvos. Palydovinės nuotraukos rodo, kad per pastaruosius kelerius metus čia atsirado naujų statinių, apsauginių įėjimų lėktuvams ir papildomos karinės įrangos.

Lenkija taip pat stiprina savo sienas. Ji jau pastatė 5,5 m aukščio plieninę tvorą palei 186 km savo sienos su Baltarusija – iš pradžių reaguodama į „hibridinį karą“, kurį 2021 m. ji apkaltino Baltarusiją ir Rusiją, skatinančias nelegalius migrantus kirsti Lenkiją.

Pastaruoju metu Varšuva stiprina šias gynybines priemones – įrengia naktinio matymo ir termovizorines kameras ir nutiesia naują kelią, kad būtų lengviau patruliuoti pasienyje.

Tačiau ambicingiausias Lenkijos sienos apsaugos projektas yra vadinamasis Rytų skydas, apimantis oro gynybos sistemų ir antžeminės infrastruktūros derinį, pradedant prieštankiniais grioviais ir baigiant ežių kliūtimis bei užminuotu gruntu.

Buvęs aukštas Estijos gynybos pareigūnas Kusti Salmas, dabar vadovaujantis kovos su dronais startuoliui, sako, kad tyrimai rodo, jog vienam kariui nužudyti atviroje vietoje reikia 10 artilerijos sviedinių, o bunkeryje – 300.

Praėjusiais metais D. Tusko vyriausybė skyrė 10 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų) „Rytų skydui“, tačiau vėliau premjeras įtikino Briuselį įtraukti šį projektą į Europos gynybos prioritetus ir suteikti jam galimybę gauti ES finansavimą. Jis skydą apibūdino kaip „investiciją į taiką“.

Kartu su Baltijos šalimis Lenkija taip pat atsisakė tarptautinės sutarties, kuria uždraustos minos, todėl visos keturios šalys gali laisvai įrengti minas savo pasienyje, jei to prireiktų.

Nors Suvalkų koridorius, jungiantis Lenkiją su Lietuva, gali būti pažeidžiamas, Baltijos šalių pareigūnai mano, kad NATO galėtų daryti spaudimą Kaliningradui bet kokio išpuolio atveju, pavyzdžiui, galimos Baltijos jūros blokados atveju.

Tačiau didelis nežinomasis visai Europai yra tai, kaip V. Putinas vertina savo šansus.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas atmetė prielaidas, kad Maskva kelia vis didesnę grėsmę, kaip „nesąmonę“ ir pareiškė, kad padidėjusios Europos karinės išlaidos yra „neracionalios ir beprasmės“.

Tačiau bet koks nesugebėjimas ryžtingai atsakyti į būsimą Maskvos agresiją reikštų aljanso pabaigą, sako K. Raik. Todėl daug kas gali priklausyti nuo to, ar V. Putinas jausis padrąsintas savo karo Ukrainoje rezultatų.

„Jei JAV primes Ukrainai blogą taiką, Rusija jausis pateisinta ir rizika mūsų saugumui padidės“, – sako ji ir priduria, kad viskas susiveda į vieną esminį klausimą:

„Kaip Rusija vertina NATO pasirengimą kolektyviai reaguoti?“