Tačiau šie pokyčiai tapo tikru galvos skausmu gynėjams. Visų pirma, dėl chaotiško požiūrio į įtvirtinimų statybą. Kaip rašo „Politico“, kiekviename regione veikiama skirtingai, priklausomai nuo vietinių vadų sprendimų. Be to, tvirtos gynybinės pozicijos tampa kur kas mažiau veiksmingos dėl nuolatinio kovinių pajėgų trūkumo.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas praėjusią savaitę paaiškino, kad pokyčius lemia tai, jog Rusija atsisako didelio masto šarvuotųjų dalinių atakų ir vietoje jų renkasi mažesnius vienetus, palaikomus dronais.
Ukraina į tai atsako kurdama įtvirtinimus vis mažesniems daliniams – nuo batalionų (apie 500 karių), kuopų (apie 100 karių), iki būrių (20–50 karių).
„Dabar matome, kad efektyviausia pozicija – ne daugiau nei vienas padalinys. Tai dažniausiai tranšėjų grupės, netgi vadinamosios lapės urvų pozicijos, kurios apsunkina priešui smogiamųjų dronų naudojimą. Ypač dabar, kai dronai gali prasiskverbti į bet kokį plyšį“, – kalbėjo Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis birželio pabaigoje Kyjive.
Vadinamieji lapių urvai – tai nedidelės, į tranšėjos sienas įkastos slėptuvių pozicijos, skirtos vienam ar keliems kariams, kurios suteikia minimalų prieglobstį nuo priešų apšaudymo ir dronų atakų.
Įdomu tai, kad anksčiau atraminiai punktai buvo aprūpinti ištisomis 2–5 km ilgio tranšėjų sistemomis. Dabar jų ilgis siekia vos 60–70 metrų, bet jie turi turėti apsaugą nuo dronų.
„Šiuos punktus sunkiau aptikti, tačiau jie efektyvūs gynybai, atgrasymui ir ugnies smūgiams, įskaitant prieš FPV dronus“, – tvirtino R. Umerovas.
Be pagrindinės gynybos linijos, Ukraina toliau įrenginėja dar dvi linijas su betoninėmis piramidėmis (vadinamaisiais drakono dantimis), minų laukais, lapių urvais, medinėmis ir betoninėmis tranšėjomis, apsaugomis nuo dronų bei tinklais.
„Įtvirtinimai – tai ne tik betonas ir tranšėjos. Tai adaptacinė inžinerinė sistema, kuri atsižvelgia į priešo taktiką ir turi vieną tikslą – apsaugoti mūsų karius. Kasdien stebime procesą ir stipriname tas vietas, kur to reikia labiausiai“, – pridūrė ministras.
Anksčiau įtvirtinimai dažniausiai buvo statomi atvirose vietovėse, kad sustabdytų masinį rusų šarvuotos technikos puolimą. Dabar prioritetas teikiamas miškų juostoms, kurios suteikia geresnį maskavimą.
Kas ir ką stato
Ukrainos karinė vadovybė tvirtina, kad kariuomenė gerai atlieka įtvirtinimų statybos darbus. Anot R. Umerovo, didžioji dalis suplanuotų projektų buvo įgyvendinta dar pernai, o daugiau nei pusė šių metų planų – jau įvykdyti.
Tačiau analitikai ir kariai, kalbėję su „Politico“, iš fronto linijos žvelgia kur kas kritiškiau.
Pavyzdžiui, Dnipre, kur kariuomenė, vietos valdžia ir kiti subjektai glaudžiai bendradarbiauja, buvo greitai ir kokybiškai pastatytos trys gynybos linijos, kurios sustabdė Rusijos veržimąsi iš Donecko srities.
Tačiau šiaurės rytų Ukrainoje, kur dabar Rusija vykdo didelį puolimą, situacija kur kas prastesnė.
„Sumų ir Charkivo srityse – visiška netvarka. Beveik niekas nežino, kas už ką atsakingas ir kas turėtų koordinuoti procesą“, – kalbėjo Ukrainos grupės „DeepState“ bendraįkūrėjas Romanas Pohorylyj. Jis pridūrė, kad naujausias Rusijos puolimas pagaliau privertė Ukrainos valdžią paspartinti statybas.
„Visada laukiam iki paskutinės akimirkos“, – apgailestavo jis.
Jis ypač kritikavo padriką įtvirtinimų statybą aplink svarbiausią šiaurės rytų regioną – Sumus.
„Pavyzdžiui, Sumų srities Junakivkos kaime matėme kalnus drakono dantų, tiesiog paliktų gulėti. Vienur yra tranšėjų, tada – nieko miško ruože, kur jos turėtų būti, o paskui vėl tranšėjos. Tokiems atsakingiesiems norėtųsi rankas aplaužyti“, – piktinosi ekspertas.
Įtvirtinimų priežiūra tenka Ukrainos gynybos ministerijai, tačiau už skirtingų linijų statybas atsakingos skirtingos institucijos: Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Gynybos ministerijos Valstybinė specialiųjų pervežimų tarnyba bei vietinės karinės ir civilinės administracijos.
Premjeras Denysas Šmyhalis dar sausį skelbė, kad 2023 m. vyriausybė skyrė 46,2 mlrd. grivinų (apie 930 mln. eurų) 3 000 gynybinių punktų statybai „pavojingomis kryptimis bei vietose, kur šiuo metu nevyksta aktyvūs mūšiai“.
Tačiau dabar pavojingiausius darbus tenka atlikti kariams.
„Ukrainos kariai vis dar turi kastuvais rausti pirmąją tranšėjų liniją aktyvių kovų metu“, – aiškino O. Syrskis.
Karių trūkumas
Tačiau bet kokia įtvirtinimo struktūra veiksminga tik tada, kai joje yra pakankamai karių, įspėjo O. Syrskis. Nepaisant mobilizacijos pastangų, Kyjivas vis dar stipriai nusileidžia Rusijai karių skaičiumi 1 200 km ilgio fronte.
„Jei įtvirtinime nėra karių arba jų per mažai – pavyzdžiui, įrengtas normalus atraminis punktas, bet jame lieka tik du ar trys kariai – tuomet, žinoma, toks įtvirtinimas neatlieka savo funkcijos“, – kalbėjo jis.
Pasak dviejų karių, kalbėjusių su „Politico“ anonimiškai, rusų okupantai aktyviai ieško silpnų vietų Ukrainos gynyboje.
„Viskas priklauso nuo vado. Jei jis duoda nurodymą kasti ir užminuoti, teritorija bus gerai sutvirtinta. O jei [rusai] mato, kad tavo dalinys įsitvirtinęs, jie puola šalia esančius“, – sakė vienas iš karių.
R. Pohorylyj patvirtino tokią Rusijos taktiką.
„Jie spaudžia visur, tikrina silpnas vietas – žino jas visas. Ir vos tik suranda tokią vietą, iškart telkia resursus ir kareivius ir pradeda laužtis. Deja, tada mūsų gynyba ima griūti“, – pripažino jis.
Nepatenkinti kariai
Kariai taip pat skundžiasi, kad kariuomenė neišnaudoja pergalių mūšio lauke įtvirtinimams statyti bei kliūtims prieš Rusijos kontrpuolimus kurti.
Ukrainos kariai šešis mėnesius laikė pozicijas Rusijos Kursko srityje, sulaikydami per 60 000 rusų karių ir neleisdami jiems prasiveržti į Sumų sritį. Jie įsitikinę, kad tuo metu valdžia turėjo pakankamai laiko tinkamai įrengti pasienio zoną.
„Mes davėme laiko parengti pasienio zoną Rusijos atakai. Bet tas laikas tikrai nebuvo išnaudotas 100 proc. FPV dronų apsaugos tinklai virš pagrindinių tiekimo kelių pradėti kabinti tik sausį, nors dronų atakos jau buvo reguliarios“, – kalbėjo Ukrainos karys Artiomas Kariakinas.
„Dėl to kelias, kurį nuo 2024 m. rugpjūčio iki gruodžio galima buvo visiškai apsaugoti tinklais, virto gyvybės keliu, kuriuo mūsų ginkluotės sistemos važiuodavo su vos 30–70 proc. tikimybe išlikti nepažeistos“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, vietos valdžia ir karinės pajėgos pradėjo kasti apkaus bei montuoti pirmuosius drakono dantis pasienyje tik tada, kai Ukrainos pajėgos ėmė trauktis iš Kursko.
„Dėl to, kai dalis tranšėjų jau buvo baigtos, rusai buvo gerokai priartėję, ir daug pozicijų prarado savo reikšmę. Manau, kad atsakingi už įtvirtinimus žmonės prarado be galo daug laiko ir galiausiai nesugebėjo atlikti savo užduoties. Darbas buvo atliktas, bet su milžinišku ir nelogišku vėlavimu“, – tvirtino A. Kariakinas.
„DeepState“ duomenimis, vien tik birželį Rusijos pajėgos užėmė 500 kv. km Ukrainos teritorijos – tai greičiausias veržimasis per daugelį pastarųjų mėnesių.