Pasak žurnalo „Der Spiegel“, siūlomas modelis remiasi Švedijos pavyzdžiu – jis būtų mišrus, sujungiantis savanoriškumo ir privalomumo principus. Nors pradžioje kariuomenė remsis tik savanoriais, tam tikrais atvejais būtų galima įvesti ir privalomą šaukimą.
Pagal projektą visi vyrai, kuriems sukanka 18 metų privalės užpildyti internetinę anketą. Joje jie turės pateikti informaciją apie save ir nurodyti, ar būtų suinteresuoti atlikti karinę tarnybą. Vėliau dalis šių asmenų būtų kviečiami į gyvus patikrinimus, o kai kurie – pašaukti į tarnybą.
Jeigu savanorių nepakaks, Vokietijos parlamentas galės nuspręsti dėl privalomojo šaukimo, atsižvelgdamas į gynybos poreikius.
Lenkija atnaujino sienų su Lietuva ir Vokietija kontrolę: labiausiai tikrins šio tipo transporto priemones
B. Pistorius tikisi, kad iki 2029 m. kasmet kariuomenėje tarnaus apie 30 tūkst. savanorių. Nors tai tik pusė iš 60 tūkst., kuriuos jis anksčiau įvardijo kaip reikalingus siekiant atitikti NATO gynybos pajėgumų reikalavimus, planuojama gerinti tarnybos sąlygas: mėnesinė kompensacija didės daugiau nei 80 proc. – iki per 2 000 eurų.
Įstatymo projekte numatyta taikos meto Bundesvero kariuomenės struktūra būtų plečiama nuo 181 tūkst. iki 203 tūkst. karių, o atsargos karių bazė turėtų išaugti iki 200 tūkst.
Privalomosios tarnybos atkūrimas sulaukė nemažai kritikos. Nors opozicijoje esantys krikščionys demokratai (CDU) remia tokią iniciatyvą, paties B. Pistoriaus socialdemokratų (SPD) partijoje jai priešinasi dalis kolegų, ypač jaunimas. Pastarųjų organizaciją 2024 m. vos nepriėmė rezoliucijos, kuria būtų buvęs aiškiai išreikštas prieštaravimas bet kokiai privalomajai karo tarnybai.
Susiję straipsniai
Koalicijos partneriai laisvieji demokratai (FDP) taip pat nepritaria prievartinio šaukimo idėjai, todėl įstatymo priėmimas lieka neaiškus.
Pasak B. Pistoriaus, toks žingsnis būtinas dėl augančios grėsmės iš Rusijos pusės. Jo teigimu, Vokietija turi tapti „karui pasirengusia valstybe“, o tam reikia išplėsti ne tik kariuomenės dydį, bet ir visuomenės dalyvavimą šalies gynyboje.
Šis sprendimas žymi vieną iš reikšmingiausių pokyčių Vokietijos gynybos strategijoje per pastaruosius dešimtmečius.