Pasak agentūros, pagrindinis srautas nukreipiamas į Lenkiją, o dalis migrantų atvyksta iš Libijos, kai kurie tiesiai, kiti – per Rusiją, kas rodo koordinuotus Minsko ir Maskvos veiksmus.
Ši taktika primena 2021 m. krizę Lietuvos ir Lenkijos pasieniuose, kai Baltarusija organizavo masinius migrantų bandymus patekti į ES šalis. Briuselis tai tuomet įvardijo kaip hibridinio karo formą, kuria siekta šantažuoti Bendriją ir priversti švelninti sankcijas A. Lukašenkos režimui.
„Šis šantažas nesuveikė", - nurodė Ukrainos žvalgyba, pabrėždama, kad priešingai – Baltarusijos diplomatinė izoliacija tik pagilėjo.
A. Lukašenka grūmoja Lenkijai ir Baltijos šalims: „Jei jos nori išnykti iš pasaulio žemėlapio, tai bus jų pasirinkimas!“
Nors, anot pranešimo, A. Lukašenka gauna finansinės naudos iš migrantų srautų, jis vengia visiškos eskalacijos – tikėtina, siekdamas išlaikyti kelis likusius politinius ryšius Europoje. Viena iš nedaugelio ES valstybių, palaikančių dialogą su Minsku, išlieka Vengrija, kuri pati laikosi griežtos pozicijos dėl neteisėtos migracijos.
„A. Lukašenka, nors ir laikomas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino satelitu, vis dar išlaiko taktinę autonomiją – ir vėl ją naudoja politiniam spaudimui Vakarams", - teigiama žvalgybos pranešime.
Lenkijos pareigūnai taip pat nurodo, kad vis daugiau migrantų turi Rusijos vizas, o tai dar labiau sieja šią bangą su platesniu Kremliaus konfrontacijos su Vakarais kontekstu.
Susiję straipsniai
A. Lukašenka valdo Baltarusiją nuo 1994 m. ir išlieka vienu artimiausių Kremliaus sąjungininkų. Jo režimas leido Rusijos okupantams ir technikai naudoti Baltarusijos teritoriją puolimui prieš Ukrainą, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto invazija.