Interviu „Defence Blog“ A. Antanaitis remiasi NATO vertinimais, nacionalinių žvalgybos tarnybų duomenimis ir kasmetiniu Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu.
Šie šaltiniai rodo, kad Rusijai dar prireiktų laiko atkurti pajėgumus plataus masto karinei operacijai prieš NATO.
„Jei karas Ukrainoje baigtųsi Rusijos naudai ir būtų panaikintos sankcijos, Rusija galėtų pradėti karinį veiksmą prieš vieną ar dvi NATO šalis maždaug 2030 metais, – nurodė D. Antanaitis. – Toks scenarijus šiuo metu laikomas labiau tikėtinu nei anksčiau prognozuotas 2027 m. laikotarpis.“
Suvalkų koridoriaus svarba mažėja
Nors diskusijose dažnai minima galimybė, kad Rusija siektų užimti Suvalkų koridorių — siaurą sausumos ruožą tarp Lenkijos ir Lietuvos, ribojamą Kaliningrado ir Baltarusijos, — A. Antanaitis teigia, kad šio ruožo strateginė svarba sumenko dėl NATO plėtros.
„Prisijungus Suomijai ir Švedijai, Suvalkų koridoriaus reikšmė sumažėjo, – aiškina jis. – NATO pajėgos dabar gali atvykti oro keliu virš Baltijos jūros arba jūra.“
Ekspertas pažymi, kad Rusijos investicijos į Arkties karinę infrastruktūrą buvo vienas veiksnių, lėmusių Švedijos ir Suomijos apsisprendimą siekti NATO narystės.
Antanaičio teigimu, bet kokiai Rusijos operacijai prieš rytinį NATO flangą nepakaktų vien smūgio Lietuvai ar Suvalkų koridoriui.
„Norėdama iš Baltijos jūros pasiekti Atlanto vandenyną, Rusija greičiausiai turėtų turėti bent dalinę politinę ar karinę kontrolę Švedijoje — ypač Gotlando saloje“, – aiškino jis.
Jis piešia platesnį scenarijų: Rusija bandytų sujungti Kaliningradą su žemynine Rusijos dalimi per svarbius transporto koridorius Lietuvoje ir Latvijoje. Toks puolimas reikalautų ir jūrinių operacijų, kad būtų blokuota Lietuva nuo jūros, bei abiejų Suomijos įlankos krantų kontrolės — tai reikštų dalies Estijos ir Suomijos užėmimą.
„Kitaip tariant, pradėdama plataus masto karą prieš Lietuvą, Rusija tuo pat metu įsivelia į konfliktą su Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija“, – pažymi D. Antanaitis.
Vokietijos brigada – atgrasymo ašis
D. Antanaitis pabrėžė, kad Lietuva rimtai žiūri į Rusijos keliamą grėsmę ir nuosekliai stiprina tiek nacionalinę, tiek kolektyvinę gynybą kartu su NATO sąjungininkais. Jo teigimu, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra vienas svarbiausių atgrasymo elementų.
„Lietuvai svarbiausias saugumo veiksnys – Vokietijos, didžiausios Europos ekonomikos, sausumos pajėgų išankstinis dislokavimas, – kalbėjo jis. - Taip pat labai svarbus ir JAV karių buvimas bei tęstinės NATO ir nacionalinės žvalgybos pastangos.“
Jis priduria, kad bet koks Rusijos pajėgų telkimas netoli NATO rytinių sienų iškart sulauktų simetriško atsako: „Kuo daugiau Rusijos kariuomenės prie mūsų sienų, tuo gausiau mūsų sąjungininkų pajėgos.“
Tačiau D. Antanaitis pabrėžia, kad NATO ir Lietuva stebi aiškius rodiklius, kurie leistų įvertinti galimus Rusijos ketinimų pokyčius.
„Mes atidžiai sekame Rusijos karinio potencialo atsigavimą ir strateginę laikyseną, – patikino jis. - Mūsų pajėgų vystymas, NATO dislokacijos, ginkluotės pirkimai ir mokymai planuojami taip, kad iki 2030-ųjų pasiektume aukštą parengties lygį.“