Praėjusią savaitę iš Rusijos sąjungininkės Baltarusijos atskridę dronai pažeidė Lietuvos oro erdvę, sukeldami aliarmą politiniams ir kariniams regiono lyderiams. Vienas iš jų, skridęs apie 100 kilometrų, nešė du kilogramus sprogmenų, kurį laiką skraidė virš Vilniaus, o galiausiai sudužo kariniame poligone. Dar liepą kitas dronas privertė evakuotis aukšto rango pareigūnus, kai sudužo netoli Šumsko pasienio punkto.
Tuo pat metu Rusijos pajėgos smogė Ukrainos dujų saugyklai vos už kelių šimtų metrų nuo Rumunijos sienos.
Nors šie įvykiai gali atrodyti kaip pavieniai incidentai, analitikai įžvelgia pavojingą tendenciją. Rusijos dronai jau yra skverbęsi į NATO oro erdvę anksčiau, tačiau Aljanso atsakas išliko menkas, savo straipsnyje pastebi „Fox News reporteris Morganas Phillipsas.
Atlantinės tarybos Eurazijos centro direktoriaus pavaduotojas Andrew D’Anieri JAV žinių tarnybai teigė, jog neaišku, ar V. Putinas iš tikrųjų testuoja 5-ąjį straipsnį, tačiau jo akivaizdi atsargumo stoka kelia nerimą.
„Labiausiai neramina tai, kad nematome jokio realaus NATO atsako į šiuos įvykius“, – pabrėžė jis.
Straipsnyje taip pat cituojama Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kuri, nors ir akcentavo, kad nėra įrodymų, jog paskutinis dronas įskrido tyčia, incidentą pavadino „precedento neturinčiu ir keliančiu nerimą“, juolab kad jis skrido vos per kilometrą nuo prezidento rezidencijos.
Nurodoma, kad Lietuva žada peržiūrėti savo gynybos protokolus ir ragina NATO stiprinti oro gynybą, kad būtų aiškiai parodyta – Aljansas pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
Tekste pateikiamas ir Rumunijos pavyzdys, kurios vyriausybė dar gegužę priėmė įstatymą, suteikiantį teisę numušti ar sunaikinti neautorizuotus dronus. Pasak autoriaus, nuo to laiko rumunų teritorinės sienos nepažeidė nei vienas dronas.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas taip pat įspėjo apie Rusijos hibridinių veiksmų plėtrą – nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos – ir augančią riziką, kad NATO galiausiai gali būti priversta aktyvuoti 5-ąjį straipsnį.
Pasak jo, Maskva, atrodo, siekia išbandyti Aljanso vienybę ir gynybinę valią, pasitelkdama ne atvirą invaziją, o „žaliuosius žmogeliukus“ bei kitus hibridinius provokacijos metodus.
Buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas „Fox News“ pabrėžė, kad net jei šie dronų incidentai nėra tyčiniai, jų psichologinė įtaka yra reali.
„Tai bus būsimo karo Rytų Europoje forma. Rusija gali naudoti net ir atsitiktinius įskridimus į Baltijos šalių oro erdvę tam, kad didintų visuomenės nerimą“, – teigė jis ir pridūrė, jog atsakas turi būti viso NATO aljanso, o ne tik nacionalinis.
V. Putino hibridinės provokacijos – nuo dronų skrydžių iki smūgių pasienyje – gali tapti naujuoju Rytų Europos mūšio lauku, kur išbandomas ne tankų ar raketų, o vienybės, pasirengimo ir politinės valios stiprumas, apibendrina teksto autorius.