Rusų žiniasklaida spėliojo, ar tai sumanyta kaip pokštas amerikiečiams, ar kaip grėsmingas signalas kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.
Atvykęs į Ankoridžą, S. Lavrovas valstybinei Rusijos televizijos stočiai „Rossija 24“ teigė nenorintis spėlioti apie susitikimo rezultatus. „Mes žinome, kad turime argumentus, aiškią ir suprantamą poziciją. Mes ją išdėstysime“, – kalbėjo jis.
Į tai netruko sureaguoti ir buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, dažnai komentuojantis geopolitinius įvykius savo asmeninėje „X“ paskyroje.
Analitikai dėl V. Putino ir D. Trumpo susitikimo skeptiški: pats faktas jau yra didelis laimėjimas Kremliui
Šį kartą jis pasišaipė iš Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo aprangos.
„Tiesiog atiduokite mums pusę Ukrainos ir pažadame sustoti“, – sako derybininkas, vilkintis SSRS džemperį“, – ironizavo G. Landsbergis.
Neseniai G. Landsbergis paskelbė ir platesnį derybų vertinimą, kuriam pažymėjo, kad jei Ukraina neturės kito pasirinkimo, kaip tik priimti „de facto“ okupaciją – tai įvyks dėl „mūsų klaidų.“
„Ne dėl ukrainiečių nesėkmės, ne dėl kažkokio „netikėto atsitiktinumo“, o todėl, kad metų metus ignoravome visus įspėjimus, kartojome istorijos klaidas, atidėliojome sprendimus ir vengėme imtis veiksmų, būtinų ginti taisykles ir principus, užtikrinančius tvarią taiką bei klestėjimą. Tai – mūsų atsakomybė“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Susiję straipsniai
Pasak jo, Vakarai yra šios „de facto“ nesėkmės architektai, kurie tikina, kad padarė viską, ką galėjo, kad jos išvengtų.
„Įspūdingoje, „nebombarduotų“ Vakarų aiškinimų (angl. „westsplaining“) demonstracijoje Nyderlandų premjeras Markas Rutte užsimena, esą ilgainiui viskas bus gerai – kaip buvo gerai Baltijos šalims po dešimtmečių „de facto“ okupacijos prie „linksmojo dėdulės“ Josifo Stalino“, – kritikos negailėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„M. Rutte atskleidžia, jog naujausia genialioji „5D šachmatų“ strategija Ukrainai išgelbėti – ramiai įstumti milijonus žmonių į prarają, kur viešpatauja priespauda, kankinimai, prievarta, pagrobimai, žmogžudystės ir nacionalinės tapatybės naikinimas – „de facto, bet ne de jure“. Šio plano šalininkai rimtu veidu cituoja Baltijos valstybių okupacijos kančias kaip pavyzdį, kurį Ukraina esą turėtų priimti su džiaugsmu“, – pyko G. Landsbergis.
Jis priminė, kad „okupacija nebuvo „gyvenimo faktas“ – tai buvo mirties faktas.“
„Galiausiai“ atėjo tik po dešimtmečių trėmimų, žudynių, nuolatinio teroro ir brutalių bandymų paversti visus rusais. „Atgauti nepriklausomybę“ reiškė būti traiškomiems po Gorbačiovo tankais, kol Vakarų lyderiai maldavo mūsų atsisakyti kovos už laisvę. Tai – ta taikos formulė, kurią dabar siūlome Ukrainai? Štai tokios „saugumo garantijos“ turėtų išpirkti Budapešto memorandumo gėdą ir suteikti ukrainiečiams tikėjimo ateitimi?
JAV ambasadoriai netgi kalba, kad šalys gali „užsidirbti“ tam tikras teritorijas ir todėl esą „nusipelnyti“ jų. Ar paranojiška būtų pagalvoti, kad tokiu būdu atveriame duris Rusijai „užsidirbti“ Narvą ar Vilnių „de facto“?“, – retoriškai klausė G. Landsbergis.