Dalyvavimo klausimo „nuostaba“ nuaidėjo ir Lietuvoje, tačiau konservatorių atstovo Žygimanto Pavilionio įskelta kibirkštis dėl Baltijos šalių atstovų nepakvietimo ugnimi dėl nevirto.
„Nėra lengva vertinti susitikimą Vašingtone, kuomet Baltijos šalių ir Lenkijos atstovų ten net nebuvo (įdomus šiame kontekste Suomijos Prezidento „pasiteisinimas“ kodėl jis ten buvo – mat Suomijos siena su Rusija yra ilga ir pačiai Suomijai gali kilti grėsmė – šiame kontekste norėtųsi paklausti, ar Baltijos šalys ir Lenkijai sienos su Rusija neturi ir grėsmė Suomijai didesnė nei mums)?
Gerai, kad tai buvo „normalus“ susitikimas – be dramos, kurią kažkada Baltuosiuose rūmuose matėme. Gerai, kad buvo pakviesti ne tik atskiri Europos lyderiai, bet ir oficialūs NATO bei ES atstovai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Ž.Pavilionis.
Tačiau Europos pasirinktų pavardžių sąrašas turi labai logišką paaiškinimą.
Jį dar prieš Volodymyro Zelenskio ir Europos lyderių susitikimą su D.Trumpu Vašingtone išdėstė Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Be V.Zelenskio į Vašingtoną vyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos premjerė Giorgia Meloni, Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, britų premjeras Keiras Starmeris, Europos komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Vertindamas tokią sudėtį L.Kojala savo „Facebook“ paskyroje įvertino ir pliusus, ir minusus.
„Pliusas: Ukrainos lyderis Vašingtone bus apsuptas draugų, – rašė L.Kojala. – Minusas: Europa negali bendros laikysenos paversti kalbėjimo vienu balsu (tiesiogine to žodžio prasme – pasirinkant atstovą). Gausi delegacija reiškia, kad net logistinė choreografija susitikimams Vašingtone yra komplikuota. O tai esamame emociniame fone yra iššūkis.“
Čia jis išdėstė ir priežastis apie kiekvieną delegacijos dalyvį.
„Macronas: pažįsta Trumpą iš pirmosios kadencijos. Santykis balansuoja tarp meilės ir nesutarimų, tačiau Prancūzijos prezidentas yra užsitarnavęs Trumpo pagarbą (net leidosi Macrono paliečiamas Ovaliajame kabinete). Juos vienija ir simpatija vaizdingoms ceremonijoms.
Rutte: NATO Generalinis sekretorius pasirinko taktiką brutaliai lipšniais metodais įtikti Trumpui, įskaitant pavadinant jį ’tėveliu’. Rezultatas? Vašingtone konsensusu tapo teiginys, kad NATO išlaidų problemos išspręstos, Trumpas jau yra Aljanso gerbėjas. Rutte rezultatai kol kas pranoksta lūkesčius, dėl kurių jis buvo paskirtas.
Merzas: Vokietija yra per didelė, kad jos čia nebūtų, o Merzas – per gerai kalba angliškai (sulaukė Trumpo pagyrų) bei turi per daug verslo pasaulio patirties, kad iš principo nerastų bendros kalbos su JAV prezidentu.
Stubbas: Suomijos prezidentas, ne vieną valandą žaidęs su Trumpu golfą. Kalba švelniai, neišsišoka, bet tuo pačiu be kompromisų gina visam Baltijos jūros regionui aktualias raudonąsias linijas. Tokia taktika duoda rezultatą, Suomija žaidžia aukštesnėje lygoje, nei valstybės dydis.
Meloni: ideologiškai arčiausiai Trumpo esanti Italijos politikė, dalyvavusi ir Trumpo inauguracijoje. Sutaria su JAV prezidentu puikiai, tačiau ar santykis toks ypatingas, koks buvo prognozuojama Trumpui laimėjus rinkimus, dar neaišku. Su tuo sutinka ne visi.
Starmeris: niekas nepamirš didžiulio šrifto ant kvietimo, kurį JK premjeras įteikė Trumpui, pabrėždamas, kad niekas anksčiau nebuvo kviestas antrą kartą oficialiam vizitui ir susitikimui su Karaliumi. Nors ideologiškai yra kitoje spektro pusėje, išlaiko britų specifinį statusą Vašingtone.
Von der Leyen: vienas kontaktas JAV vakar man rašė nelabai suprantąs, kodėl Europos Komisija atstovaujama šiame susitikime. Bet sunku paneigti, kad vokietės lyderystė svarbi išjudinant bendrijos mechanizmą ir kreipiant jį atliepti geopolitines grėsmes, o ne skęsti reglamentų ir direktyvų jūroje“, – rašė L.Kojala.