Pratybos „Zapad“ apžvalgininkų ir karo ekspertų vertinamos kaip grėsmė – tiesioginė arba būsima – tiek Ukrainai, tiek Baltijos šalims, tiek visam NATO rytiniam sparnui.
Rusija kasmet rengia strateginius manevrus įvairiuose regionuose modeliuodama veiksmus, Maskvos manymu, potencialiuose karo veiksmų teatruose.
„Vienais metais tai yra „Zapad“, vėliau „Vostok“, tada „Centr“ ir „Kavkaz“. Per ketverius metus situacija galimuose karo veiksmų teatruose pasikeičia ir jie vėl rengia visas šias pratybas ratu“, – aiškino Kijevo globalistikos centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavlo Lakyčukas.
Artėjant „Zapad“ pratyboms – D. Šakalienės žinia: kodėl keitėsi A. Lukašenkos planas?
2008-aisiais per pratybas „Kavkaz“ Rusija sutelkė pajėgas ir techniką prie Rokio tunelio – automobilių kelio po Didžiuoju Kaukazo kalnagūbriu.
Būtent šiuo tuneliu rusai įsiveržė į Sakartvelą praėjus šešioms dienoms po oficialios manevrų pabaigos.
O per „Zapad-2021“ pratybas, kuriose dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių, „Centrinė federacija“ (taip manevruose įvardintos jungtinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgos) treniravosi vykdyti oro desantų, giluminius reidus ir kitus manevrus prieš sąlyginį priešą – „Poliarinę Respubliką“.
Susiję straipsniai
Po penkių mėnesių būtent tokiu žaibo karu rusai bandys užimti Kijevą, Hostomelį, Charkovą, Mykolajivą ir kitus Ukrainos miestus jau realaus įsiveržimo metu.
Vis dėlto toli gražu ne visos tokios pratybos baigiasi tikrais karo veiksmais.
„Per „Zapad-2017“ buvo repetuojamas puolimas prieš Baltijos šalis pasitelkus išgalvotą „Veišnoriją“ ir buvo pramušinėjamas Suvalkų koridorius.
Tačiau tos pratybos, skirtingai nei „Kavkaz-2008“, taip ir nevirto realiu jėgos panaudojimu, – prisiminė P.Lakyčukas. – Per manevrus pajėgos išdėstomos ir palaikomos kovinės parengties. Jei ateina įsakymas, jos pradeda veikti.
Taip buvo ir 2022 m. – buvo repetuojama invazija, o paskui įvyko tikrasis jėgos panaudojimas.
Todėl treniruotės – tai iš tiesų grėsmė pereiti prie karinės operacijos. Tačiau tai nereiškia, kad visos pratybos baigiasi tokiu scenarijumi.“
Dabar „Zapad“ į Baltarusiją grįžta po ketverių metų ciklo, kurio metu vyksta plataus masto Rusijos ir Ukrainos karas.
Braižomi scenarijai
Ir Maskva, ir Minskas ruoštis šioms pratyboms pradėjo nuo 2025-ųjų pradžios. Tuomet Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas tarptautinio karinio bendradarbiavimo klausimais Valerijus Revenka pareiškė, kad dalyvaus per 13 tūkst. karių.
Tačiau vėliau Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas teigė, kad esą siekiant numalšinti įtampą manevrai „Zapad-2025“ bus sumažinti ir net perkelti giliau į šalį, toliau nuo sienų.
V.Revenka atskleidė dar kelias „Zapad-2025“ pratybų detales: jos vyks rugsėjo 12–16 d. pagal scenarijų, numatantį pasirengimą atremti galimą agresiją prieš Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę.
Manevrų planuose – atsakas į oro smūgius (akivaizdu, ir bepiločių), gynybinis mūšis ir priešo, prasiveržusio pleištu pro gynybą, sutriuškinimas, oro pajėgų parama kariuomenei ir kova su diversantais.
Iš esmės tai tikrai atrodo kaip gynybinės pratybos, pavyzdžiui, tinkamos Rusijos pasienio Kursko sričiai dabartinio karo sąlygomis. Tačiau iš „gynybinės programos“ iškrenta planai, kuriuos dar rugpjūčio 13-ąją įvardijo ministras V.Chreninas: „Per „Zapad-2025“ bus repetuojamas branduolinio ginklo ir vidutinio nuotolio raketų „Orešnik“ panaudojimo planas.“
Klausimas – ką iš tikrųjų kariuomenė treniruosis atlikti, taip pat kiek karių realiai dalyvaus?
Pirmieji ešelonai su Rusijos kariais dalyvauti „Zapad-2025“ oficialiai pradėjo vykti į Baltarusiją rugpjūčio 6-ąją. Opozicinis Baltarusijos geležinkelininkų sambūris teigia, kad į šalį buvo atgabenti 2-osios Tamanės motorizuotosios šaulių divizijos, 4-osios Kantemirovo tankų divizijos ir 71-osios motorizuotosios šaulių divizijos daliniai.
Pirmosios dvi divizijos priklauso Rusijos 1-ajai tankų armijai ir aktyviai dalyvavo invazijoje į Ukrainą nuo 2022 m. vasario – tada puolė Černigovą ir Charkovą. O 71-oji divizija buvo suformuota remiantis 200-ąja motorizuotąja šaulių brigada iš Pečengos (Murmansko sritis), kuri taip pat kovojo Charkovo srityje.
Tačiau įsiveržimo į Ukrainą patirtis tarp dalinių, kurie dalyvaus „Zapad-2025“, vargu ar gali būti laikoma esminiu veiksniu, nes šiuo metu į karą prieš Ukrainą įtraukti faktiškai visi Rusijos kariniai junginiai. Pagrindinis veiksnys vertinant pratybas bus realus karių skaičius.
„Teigiama, kad bus 10–12 tūkst. karių, tačiau jie visada sumažina skaičių, o iš tikrųjų atvyksta 5–6 kartus daugiau.
Taip nutiko ir 2022 m., kai prasidėjo plataus masto įsiveržimas į Ukrainą, – atkreipė dėmesį Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka. – Svarbu, kiek karių bus perkelta į Baltarusiją, kokie tai daliniai, ar juos dislokuos prie Ukrainos, ar prie Lietuvos ir Lenkijos sienų. Ir svarbiausia, kiek jų liks Baltarusijoje po rugsėjo pratybų, o kiek sugrįš į Rusiją.“
Pažeidžiamiausi taškai
Kaip gali klostytis įvykiai per „Zapad-2025“ ar po jų?
Vienas scenarijų, kurį dabar dažniausiai aptaria kariniai ekspertai artėjančių manevrų kontekste, – agresyvūs rusų ir baltarusių veiksmai prieš tris Baltijos šalis ir Lenkiją.
„Vakarų kariškių nuomone, „Zapad-2025“ pratybos iš tiesų gali būti pasirengimas provokacijoms prieš NATO rytinio sparno valstybes, – teigė P.Lakyčukas. – Jei žiūrėtume į situaciją galimame karo veiksmų teatre ir tai, kas tikėtinas priešininkas, arba į Rusijos operacijų planavimą, rusų siekis dabar yra patikrinti, ar Šiaurės Atlanto aljansas gebės įvykdyti įsipareigojimus pagal 5-ąjį straipsnį.“
Garsiausias NATO sutarties 5-asis straipsnis skelbia, kad vieno ar kelių Aljanso šalių užpuolimas bus laikomas visų užpuolimu, todėl visi nariai kartu privalės stoti prieš agresorių.
Per pastarąjį Aljanso viršūnių susitikimą Hagoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino įsipareigojimą laikytis sutarties. Beje, 5-asis straipsnis buvo pritaikytas tik vieną kartą istorijoje – po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių atakų prieš JAV. Ir lieka atviras klausimas, kaip realiai sąjungininkai galėtų veikti karinės agresijos, pavyzdžiui, prieš Estiją atveju.
Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų fone Baltijos šalyse kalbama apie kelias potencialiai pažeidžiamas vietas.
Pirmoji – Suvalkų koridorius. Tai siauras teritorijos ruožas tarp Lenkijos ir Lietuvos, apie 100 km ilgio (tiesia linija siauriausioje vietoje – per 60 km). Jis yra vienintelis sausumos ryšio kelias Baltijos šalims su kitomis NATO narėmis ir laikomas potencialiai silpniausia Aljanso vieta, nes yra tarp Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, o tai sukuria strateginį pažeidžiamumą.
Kiti taškai, kurie dažnai minimi hipotetiniuose Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis scenarijuose, – Daugpilis Latvijoje ir Narva Estijoje, pasienio miestai, kuriuose gyvena nemažai etninių rusų.
Taip pat Šalčininkų rajonas Vilniaus apskrityje, dalis kurio iš trijų pusių ribojasi su Baltarusija. Be to, pati Lietuvos sostinė Vilnius yra vos 25 km nuo Baltarusijos sienos.
„Mūsų valstybės turi atsižvelgti į potencialią ataką, tačiau šiais metais, mano manymu, esminės eskalacijos rizikos nėra. Ekspertai labiau vertina hibridinių atakų tikimybę“, – teigė Lenkijos tarptautinių tyrimų ekspertė iš Lodzės universiteto Barbara Jundo-Kaliszewska.
Pasak jos, tokios hibridinės atakos galėtų būti nelegalių migrantų srautų nukreipimas iš Baltarusijos į tą patį Suvalkų koridorių arba įvairios diversijos minėtose teritorijose ar Baltijos jūroje.
„2025-ųjų pratybos gali tapti NATO sąjungininkų reakcijos greičio patikrinimu, pilkųjų zonų Aljanso doktrinoje tyrimu, taip pat įvairiapusiško jėgos panaudojimo su dronais ir robotikos technologijomis testu“, – hibridines grėsmes apibūdino Europos politikos analizės centras.
Pavyzdys gali būti nesenas atvejis, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido rusiškas dronas „Gerbera“ su sprogmenimis.
Ir nors šiuo metu plataus masto Rusijos puolimo scenarijus „Zapad-2025“ rėmuose nėra laikomas realiu, NATO tuo pat metu rengia savo pratybas – „Iron Defender“ Lenkijoje ir „Fierce Wolf“ Lietuvoje.
Baltarusijos gynybos ministerija neatmetė, kad per „Zapad-2025“ atskiri padaliniai gali būti permesti prie šalies vakarinių sienų – Lenkijos ir Lietuvos.
Ukraina atidžiai stebi
Dar vienas scenarijus, kuris po 2022-ųjų neišvengiamai lydės rusų pratybas Baltarusijoje, – naujo puolimo prieš šiaurinius Ukrainos regionus grėsmė. Čia taip pat viskas priklausys nuo realaus manevruose dalyvausiančių Rusijos karių skaičiaus.
„Gali būti tam tikrų provokacijų prieš Baltijos šalis, kad būtų atitrauktas dėmesys, tiesiogiai pradėti karo veiksmai Kijevo srityje ir surengti raketų smūgiai Rivnės, Volynės ir Černigovo srityse“, – spėjo Baltarusijos žurnalistė, tinklalapio „Charter’97“ vyriausioji redaktorė Natalija Radina.
„2022-aisiais niekas netikėjo, kad rusai įžengs į Ukrainą iš Baltarusijos per Pinsko pelkes ir Černobylio zoną. O pasirodė, kad įžengė. Todėl reikia stebėti pajėgų išdėstymą, kokius veiksmus jie repetuoja, ką daro štabai. O kokia yra priešo grupuotės sudėtis – čia jau turėtų būti nuodugnus žvalgybos darbas“, – pabrėžė P.Lakyčukas.
Pasak jo, požymiu gali tapti inžinerinių veiksmų treniruotės per pratybas – pelkių įveikimas ir tiltų statymas, kaip tai buvo 2021 m.
„Ir nereikia žiūrėti į formalią manevrų pabaigą. Įsiveržimo operacija gali užtrukti ir kelis mėnesius. Galbūt jie vėliau užsimanys smogti logistikai ar atlikti dar kitus veiksmus“, – neatmetė P.Lakyčukas, bet pridūrė, kad kol kas jokių signalų apie realų pasirengimą pulti Ukrainą iš šiaurės nėra.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos centro vadovas Andrijus Kovalenka tvirtino: „Situacija dėl „Zapad-2025“ kontroliuojama. Matome, kiek ten iš tikrųjų yra Rusijos karių, suprantame viską, kas vyksta. Šiandien jokių karinių grėsmių Ukrainai iš ten nėra.“
Pavojumi galėtų tapti kelių dešimčių tūkstančių Rusijos karių grupuotė. „Jei jie ten sutelktų net 50 tūkstančių karių, tai sukurtų gana rimtų problemų, nes tektų permetinėti žmones“, – sakė vieno Specialiųjų operacijų pajėgų dalinio karys, dislokuotas Žytomyro srityje. – Bet tegu pabando. Jiems vis tiek nepavyks.“
Iš tiesų su būtinybe permetinėti ir taip ribotas Ukrainos gynybos pajėgas susijęs kitas scenarijus – rusų imituojami puolamieji veiksmai iš šiaurės.
„Gali būti bandoma atitraukti dėmesį šantažu ir grasinimais, kad iš Ukrainos rytinio fronto dalis pajėgų būtų perkelta prie sienos su Baltarusija“, – svarstė N.Radina.
Rusai jau yra pasitelkę manevrus Baltarusijoje informacinei įtakai Ukrainai daryti.
2023-iųjų pradžioje Baltarusijoje vyko bendros su Rusija skrydžių taktinės pratybos, į šalį perkelti raketų kompleksai „Iskander-M“, o scenarijus pakrypo nuo gynybinio prie puolamojo. Vis dėlto, kaip vėliau paaiškėjo iš paviešintų slaptų Pentagono dokumentų, visi šie veiksmai buvo skirti įtikinti Ukrainos žvalgybą realia pakartotinės atakos iš Baltarusijos grėsme.
Todėl pagal tokią užmačią rusams taip pat reikėtų sutelkti grupuotę, galinčią kelti grėsmę šiaurinėms Ukrainos sienoms.
O Ukrainos žvalgybos užduotis būtų adekvačiai įvertinti jos tikruosius ketinimus ir kovinę parengtį.
Ragina išlikti budrius
Vis dėlto realiausias scenarijus, kad pratybos „Zapad-2025“ pasibaigs ir po jų nieko neįvyks.
Pagrindinis argumentas – karo su Ukraina metu Rusijai tiesiog neužteks pajėgų kokiems nors reikšmingiems veiksmams iš baltarusiško placdarmo. Taip pat gali turėti įtakos galimos taikos derybos, kurių itin siekia Donaldas Trumpas, – tiek jų rezultatui, tiek pačiam procesui.
Tačiau analitikai perspėja, kad net ir nedidelio masto pratybos kelia grėsmę ateičiai.
„Šiuos manevrus reikėtų vertinti ne tik kaip simbolinį renginį, bet ir kaip vis aktyvesnės strategijos dalį, skirtą treniruotis ir rengtis galimai sausumos eskalacijai NATO rytiniame sparne už Ukrainos ribų, – įspėjo Europos politikos analizės centras. – Tai sudėtingas, daugiaplanis iššūkis Europos ir euroatlantinei bendruomenei. Vakarų lyderiai turi ne tik įvertinti tokių plataus masto karinių pratybų pasekmes, bet ir būti pasiruošę priešintis su jomis susijusioms hibridinėms spaudimo kampanijoms, nukreiptoms į jų demokratinės vienybės ardymą.“
O P.Lakyčukas pabrėžė, kad ypač Kijevas privalo būti pasirengęs įvairiems scenarijams: „Ukraina turi itin įdėmiai stebėti šias pratybas ir būti pasirengusi, kad jų metu bus surepetuoti tokie veiksmai, kurie viena ar kita forma vėliau gali prasidėti prie Ukrainos šiaurinės sienos.“
A.Lukašenkos kalbos – tušti žodžiai
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne kartą tvirtino, kad pratybos „Zapad“ nekelia jokios grėsmės nei Ukrainai, nei Baltijos šalims, nei Lenkijai.
Tačiau po „Zapad-2021“ Minsko režimo galva kalbėjo tą patį apie neva neįmanomą įsiveržimą į Ukrainą iš Baltarusijos ir šaipėsi iš Vakarų žvalgybų perspėjimų dėl grėsmės aplinkinėms valstybėms.
O kai Rusijos karinės kolonos 2022-ųjų vasarį vis dėlto paliko Baltarusijos teritoriją per Černobylio zoną ir patraukė į Kijevą, A.Lukašenka ėmė skleisti neva slaptą informaciją apie tai, kad pati Ukraina esą rengėsi pulti Baltarusiją.