Praėjusį sekmadienį Rusijos okupacinės pajėgos surengė didžiausią oro ataką prieš Ukrainą nuo pat plataus masto karo pradžios. Įtampa dar labiau išaugo, kai naktį į rugsėjo 10-ąją dalis Rusijos bepiločių orlaivių įskrido į NATO narės Lenkijos oro erdvę.
Kaip rašo „The New York Times“, šios atakos rodo naują agresijos lygį, o kartu atspindi ir platesnę informacinę kampaniją, kurią vykdo Kremlius.
Leidinys primena, kad po rugpjūčio 15 d. Aliaskoje vykusio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Vladimiras Putinas kurį laiką vengė kalbėti apie Ukrainą. Tačiau vėliau jis vėl ėmėsi šios temos – viešėdamas Kinijoje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Pasak analitikų, stiprėjančios Rusijos atakos ir V. Putino pareiškimai siunčia aiškią žinutę: Maskva yra pasiryžusi diktuoti sąlygas dėl karo užbaigimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sukurti bendrą su Kyjivo sąjungininkėmis Europoje oro gynybos sistemą, apkaltinęs Rusiją, kad ji „tyčia taikėsi“ į kaimynę Lenkiją, per naktį surengtą puolimą paleidusi dronus per jos oro erdvę.
„Ukraina jau seniai siūlo savo partnerėms sukurti bendrą oro gynybos sistemą, kad „Shahed“, kiti dronai ir raketos būtų garantuotai numuštos bendromis mūsų kovinės aviacijos ir oro gynybos jėgomis“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.
Trečiadienį, siekdama numušti savo oro erdvėje skraidančius dronus po Rusijos oro atakos Ukrainoje, Lenkija mobilizavo savo ir NATO oro gynybos pajėgas.
Pasak BBC, tai buvo pirmas kartas nuo 2022 m., prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje. Lenkija šį pažeidimą pavadino agresijos aktu.
Sekite svarbiausias karo Ukrainoje naujienas su Lrytas.