Nuskamba trumpas, aštrus šūktelėjimas: „Paleidimas Jemenas!“ Uniformuoti vyrai ir moterys, sėdintys prie kompiuterių, visi vienu balsu atsako: „Priimta, paleidimas Jemenas.“
JAV Kosmoso pajėgose šie žmonės vadinami ne kariais, o Sergėtojais. Žiūrėdami į savo ekranus bazėje, esančioje netoli Denverio, Kolorado valstijoje, jie gali sekti raketos paleidimą iš bet kurio pasaulio taško – nuo starto vietos iki galimo taikinio.
BBC atstovai tapo pirmaisiais žurnalistais iš užsienio, kuriems buvo leista patekti į JAV Kosmoso pajėgų raketų perspėjimo ir sekimo operacijų būstinę Baklio bazėje – nervų centrą, kuriame Sergėtojai budriame režime dirba 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę.
Tenka dirbti intensyviai
Sergėtojus supa milžiniški monitoriai, kuriuose rodomi žemėlapiai ir duomenys, siunčiami iš karinių palydovų žvaigždyno kosmose. Jie pirmieji aptinka infraraudonųjų spindulių šilumos pėdsaką, kai paleidžiama raketa.
Po kelių akimirkų – dar vienas šūktelėjimas: „Paleidimas Iranas“, ir vėl – vėl choru: „Priimta, paleidimas Iranas.“
Šįkart tai – pratybos. Tačiau birželį viskas buvo iš tikrųjų – iraniečiai paleido raketų salvę, nukreiptą į JAV karinę bazę Katare, atsakydamas į amerikiečių ir Izraelio oro smūgius Iranui.
Pulkininkė Ann Hughes tą dieną vadina itin įtempta. Skirtingai nei daugumos raketų paleidimų atveju, apie šį Sergėtojai buvo įspėti iš anksto. Jie sugebėjo sekti Irano raketas ir laiku perduoti informaciją ant žemės dislokuotoms oro gynybos sistemoms.
„Galiausiai mes išgelbėjome visą objektą ir ten buvusį personalą“, – sako su palengvėjimu.
A.Hughes teigimu, pastaraisiais metais jie dirbo nepaprastai intensyviai – karai siautė tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Europoje.
Paklausta, ar padeda ir Ukrainai, pulkininkė nedetalizuoja: „Mes teikiame strateginius ir taktinius perspėjimus apie raketų atakas visoms Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų pajėgoms.“
Amerikiečiai viešai to nepatvirtina, bet tikėtina, kad jie galėjo perspėti Kijevą apie gresiančius Rusijos raketų išpuolius.
Kuria „Auksinį kupolą“
Kosmoso pajėgų bazė Baklyje taps kertiniu elementu amerikiečių priešraketiniame gynybos skyde „Auksinis kupolas“, kurį užsimojo sukurti Donaldas Trumpas.
Šiai ambicingam projektui, įkvėptam Izraelio oro gynybos sistemos „Geležinis kupolas“,
JAV prezidentas skyrė 175 mlrd. dolerių (apie 150 mlrd. eurų). Daugelis mano, kad tai atsieis kur kas brangiau.
Tačiau pamatas jau paklotas – Baklio bazės horizonte dominuoja masyvūs radomai – sferiniai gaubtai, viduje saugantys galingas palydovines antenas. Jie primena milžiniškus golfo kamuolius. Šios palydovinės sistemos aptiko net radijo dažnių bangas iš supernovos, esančios už 11 tūkst. šviesmečių.
JAV Kosmoso operacijų štabo vadas generolas Davidas Milleris sako, kad „Auksinio kupolo“ kūrimas, nors dar tik pradiniame etape, yra vis labiau augančių grėsmių Jungtinių Valstijų teritorijai pripažinimas. Jis konkrečiai mini Kiniją ir Rusiją. Abi šios šalys sukūrė hipergarsines raketas, galinčias skristi penkis kartus greičiau nei garsas. Abi išbandė frakcinio orbitinio bombardavimo sistemas (FOBS), kurias sunkiau aptikti.
„Greitis ir fizika, susiję su tokių objektų perėmimu, reikalauja apsvarstyti kosmose dislokuotų perėmėjų galimybę“, – kalba D.Milleris. Jis vengia žodžių ginklai kosmose – kalba apie galimybes ginti JAV interesus.
JAV Kosmoso pajėgų įkūrimas prieš penkerius metus – įrodymas, jog kosmosas jau laikomas vieta, kur gali vykti karo veiksmai. D.Trumpas savo pirmosios kadencijos metu inicijavo šios kariuomenės rūšies atsiradimą, pavadinęs kosmosą naujausiu pasaulio kovos lauku.
Kinija ir Rusija testavo palydovus naikinančias raketas bei palydovinio ryšio trikdymo sistemas.
D.Milleris sako, kad Rusija pademonstravo potencialiai galinti dislokuoti branduolinį užtaisą orbitoje: „Kosmosas jau dabar – itin konfliktinė sritis, todėl mes irgi turime būti pasiruošę susidūrimui kosmose“.
Palydovų spiečius auga
Pulkininkė Phoenix Hauser vadovauja JAV Kosmoso pajėgų žvalgybos, stebėjimo ir informacijos rinkimo padaliniui, žinomam kaip „Delta-7“. Jo užduotis – aiškintis, kas vyksta kosmose.
Bazėje netoli Kolorado Springso komandos stebi ekranus, kuriuose matyti tūkstančiai mažų taškelių aplink Žemės rutulį. Dabar kosmose jau yra apie 12 tūkst. palydovų, o dešimtmečio pabaigoje šis skaičius gali išaugti iki 60 tūkst.
Ph.Hauser teigia, kad didžiausias dėmesys sutelktas į Kiniją: „Tai pagrindinė grėsmė, kuri diktuoja tempą“. Šiuo metu kinai turi apie tūkstantį palydovų, iš kurių pusė – kariniai. Pasak pulkininkės, per artimiausią dešimtmetį Pekinas turės dešimtis tūkstančių palydovų žemojoje Žemės orbitoje. Kosmosas tampa vis labiau perpildyta ir ginčytina erdve.
„Mes jau grumiamės kosmose, – sako Ph.Hauser. – Matome artimus, neprofesionalius ir nesaugius mūsų priešininkų veiksmus“. Kalba eina apie palydovus, kurie turi radioelektroninio slopinimo priemones, lazerius, o taip pat – tinklus ar griebtuvus, galinčius nustumti kitą palydovą iš orbitos.
Yra teigiančių, kad kosmose vyksta tikri artimo nuotolio oro mūšiai. Ph.Hauser nesutinka: „Nemanau, kad pasiekėme „Top Gun“ lygio (populiarus Holivudo filmas „Asai“ su Tomu Cruise‘u – Red.) kautynių etapą, Bet tam tikrai turime būti pasiruošę“.
Parodė, ką sugeba
JAV Kosmoso pajėgos ruošiasi galimam konfliktui orbitoje. „Dar prieš metus negalėjome kalbėti apie puolamuosius pajėgumus kosmose, tačiau dabar tikslas – suteikti prezidentui pasirinkimo galimybes, kad galėtume įgyti ir išlaikyti pranašumą kosmose per puolamąją ir gynybinę kontrolę, – aiškina D.Milleris. – Vienintelis būdas išvengti konflikto – per jėgą, todėl mes privalome turėti pajėgumų apsaugoti mūsų objektus“. Jis neatskleidžia, ką konkrečiai tai reiškia.
Tačiau neseni JAV smūgiai Irano branduolinei programai – operacija „Vidurnakčio kūjis“ – pademonstravo, ką Kosmoso pajėgos jau geba. B-2 bombonešių atliktos atakos taip pat pabrėžia, kaip amerikiečių karinėms pajėgoms kritiškai svarbu išlaikyti dominavimą kosmose.
„Turite suprasti, kaip smarkiai JAV ginkluotosios pajėgos remiasi pranašumu kosmose“, – sako D.Milleris. Tai apima galimybę naviguoti ir komunikuoti toli už horizonto ribų bei vykdyti tikslius smūgius naudojant GPS.
Sergėtojai iš JAV Kosmoso pajėgų aktyviai dalyvavo operacijoje Irane.
„Vienas iš mūsų atliktų veiksmų buvo elektromagnetinio karo pajėgumų panaudojimas siekiant užtikrinti dominavimą visos operacijos metu“, – aiškino D.Milleris. Elektromagnetinis spektras apima radijo bangas, mikrobangas, infraraudonąją spinduliuotę ir regimąją šviesą.
„Žinojome, kad aplinka bus trikdoma, – sakė generolas. – Kosmoso pajėgos pasirūpino, kad trukdžiai būtų neutralizuoti, bombonešiai B-2 galėtų pasiekti tikslą ir numesti GPS valdomas didelio galingumo bombas tiksliai“.
Elektroninio karo specialistai iš JAV Kosmoso pajėgų padalinio „Delta 3“ jau veikė dislokuoti regione. Jų vadas pulkininkas Angelo Fernandezas parodė BBC eiles palydovinių antenų ir mobilių valdymo konteinerių, kuriuos galima nugabenti į bet kurį pasaulio tašką.
Pasak A.Fernandezo, šios antenos gali būti naudojamos priešo ryšiams perimti ir užgožti, transliuojant garsesnį triukšmą: „Taip vienu metu sugebėjome ir apsaugoti amerikiečių pajėgas, ir atverti oro koridorių“.
Prieš, per ir po operacijos Irane Sergėtojai iš padalinio „Delta 7“ užtikrino stebėseną.
Pulkininkė Ph.Hauser sako: „Sekėme elektromagnetinį diapazoną, kad suprastume: ar Iranas žino, kas vyksta, ar jis turi taktinių įspėjimų apie galimus smūgius? Tai padėjo išsaugoti netikėtumo efektą ir leido įguloms užbaigti misiją nepastebėtiems“.
Kosmoso pajėgos – jauniausia JAV ginkluotojų pajėgų rūšis, bet esminė Amerikos karinei galiai. Anot D.Millerio, visa JAV kariuomenė priklausoma nuo pranašumo kosmose. Jis nori, kad taip būtų toliau. Ir turi perspėjimą bet kuriam priešui: „Kai JAV kariuomenė į ką nors nusitaiko – belieka melstis!“