Pigus rusų eksperimentas atskleidė NATO spragas: įvardijo esminę grėsmę

2025 m. rugsėjo 21 d. 16:40
Lrytas.lt
Praėjus kelioms dienoms po to, kai oro pavojaus sirenų kauksmas ir NATO naikintuvų riaumojimas nutraukė ramią vėlyvos vasaros naktį Lenkijos rytuose, pagrindinis klausimas Europoje yra ne tik tai, ar Maskva sąmoningai pasiuntė beveik dvi dešimtis dronų į NATO oro erdvę, bet ir tai, ką karinis atsakas atskleidžia apie ilgalaikį Aljanso gebėjimą susidoroti su šia augančia grėsme, rašo CNN.
Daugiau nuotraukų (3)
Jei tai buvo, kaip mano Lenkija, sąmoningas NATO gynybos priemonių išbandymas, Rusijai tai buvo nepaprastai pigus eksperimentas.
Lenkijos valdžios institucijos rado fragmentų, kurie, pasak jų, buvo iš faneros ir polistireninio putplasčio pagaminti dronai „Gerbera“, dažnai naudojami kaip apgaulės priemonės. Ukrainos gynybos žvalgyba mano, kad jų gamyba kainuoja apie 10 000 JAV dolerių už vienetą.
Tuo tarpu NATO lėktuvai, pasitelkti jiems išvengti, buvo daug milijonų dolerių kainuojantys F-16 ir F-35 naikintuvai. Tai buvo veiksmingas jėgos demonstravimas, tačiau, ko gero, kainavo dešimtis tūkstančių dolerių degalams ir techninei priežiūrai vien tam, kad galėtų pakilti į orą.

D. Trumpas tikina, kad Rusijos naikintuvų incidentas Estijoje jam labai nepatinka: „Tai gali būti didelė problema“

„Sąnaudų asimetrija neveikia, – CNN sakė Londone įsikūrusio gynybos analitinio centro Royal United Services Institute (RUSI) tyrėjas Robertas Tollastas.
Pasak jo, NATO negali atremti plataus masto dronų atakų. Praėjusių metų balandį NATO naikintuvai labai veiksmingai užkirto kelią masinei Irano raketų ir dronų atakai prieš Izraelį. Tačiau Tollastas teigė, kad dėl tokios gynybos išlaidų, kurios, Izraelio vertinimu, tuo atveju siekė daugiau nei milijardą dolerių, toks požiūris yra netvarus.
„Esminė problema yra ta, kad iki Ukrainos daugelis Vakarų gynybos technologijų tiesiog neatsižvelgė į šią... asimetrinę dronų keliamą grėsmę“, – sakė jis.
Vis dėlto sparčiai augančiame karinių technologijų sektoriuje sutariama, kad daug kas apie tai galvojo, tačiau daugelis NATO gynybos ministerijų per lėtai prie to prisitaiko.
„Technologijos yra“, – praėjusią savaitę Londone vykusiame DSEI gynybos forume CNN sakė Jungtinės Karalystės bendrovės MARSS, kuri specializuojasi grėsmių aptikimo programinės įrangos srityje ir šiuo metu gamina nuosavus bepiločius orlaivius perėmėjus, generalinis direktorius Johannesas Pinlas.
„Tikriausiai nemaža dalis Lenkijos sienos dabar galėtų būti uždengta gražia dronų siena“, – pridūrė jis. „Dronų siena“ – tai daugiasluoksnio aptikimo ir perėmimo tinklo koncepcija – idėja, kurią plačiai propaguoja Baltijos šalys ir kuriai trečiadienį pritarė Europos Sąjungos pareigūnai.
Problema, sakė J. Pinlas, yra ta, kad NATO aprūpinimo sistemos „vis dar tebėra devintojo dešimtmečio“. Jis pateikė MARSS vidutinio nuotolio perėmėjo su dirbtiniu intelektu pavyzdį, sukurtą kaip daugkartinio naudojimo, su titano rėmu, kurį jis apibūdino kaip „iš esmės peilį, greičiu perpjaunantį atskriejantį droną“. Šiuo metu laukiama, kol jį įvertins viena iš NATO šalių, tai turėtų įvykti per kelis ateinančius mėnesius.
„Dabar jie kaip tik rašo specifikacijas. Mes ją naudojame dabar, dirbame jau daugelį metų. Europoje vis dar neturime, neturime tam specifikacijų“, – CNN sakė J. Pinlas, turėdamas omenyje tradicinę viešųjų pirkimų praktiką, kai gynybos ministerijos paskelbia išsamias naujų produktų technines specifikacijas, o tada bendrovės teikia pasiūlymus dėl sutarčių.
V. Putinas aplankė<br>EPA-ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
V. Putinas aplankė
EPA-ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje iš esmės sukūrė dviejų greičių viešųjų pirkimų procesą Europoje, sako Nyderlanduose įsikūrusios bendrovės „Robin Radar Systems“ generalinis direktorius Siete Hamminga. „Robin Radar“ technologija jau plačiai naudojama Ukrainoje ir neseniai buvo atnaujinta taip, kad galėtų aptikti „Shahed“ 12 km atstumu.
„Jei šalis nori įsigyti įrangos Ukrainai, ji turi greitkelio maršrutą, kuriuo gali tai padaryti“, – sakė jis CNN. „Jie turi įgaliojimą nueiti į bendrovę ir pasakyti: „Mums kuo greičiau reikia to, to ir to.“
Vis dėlto, kadangi karas Ukrainoje tapo realaus laiko bandymų poligonu naujoms technologijoms, yra pokyčių ženklų.
Pavyzdžiui, Portugalijoje įkurtas gynybos technologijų startuolis „Tekever“. Nuo 2022 m. Jungtinės Karalystės vyriausybė nupirko daugiau nei 350 mln. dolerių vertės bendrovės AR3 stebėjimo bepiločių orlaivių, kuriuos siuntė į Ukrainą. Šių metų pradžioje Didžiosios Britanijos karališkosios oro pajėgos (RAF) paskelbė, kad pritaikys AR3 savo naujai elektroninės kovos sistemai „StormShroud“. Netrukus planuojama plėsti gamybą.
Karas Ukrainoje.<br>EPA/ELTA asociatyvi nuotr. Daugiau nuotraukų (3)
Karas Ukrainoje.
EPA/ELTA asociatyvi nuotr.
Šią savaitę „Tekever“ paskelbė, kad maždaug už 80 mylių į vakarus nuo Londono atidaro naują 1 000 darbo vietų turinčią dronų gamyklą, kuri bus ketvirtoji jos gamykla Jungtinėje Karalystėje. „Tekever“ gynybos padalinio vadovas Karlas Brew CNN sakė, kad bendrovė siekia padalyti naujų technologijų kūrimo riziką tarp vyriausybės ir pramonės.
„Kai RAF priėmė į tarnybą mūsų AR3, jis iš tikrųjų jau kurį laiką prieš tai dirbo pagal mūsų MTTP (mokslinių tyrimų ir plėtros) programą. Jie pasakė: „Gerai, dabar mes ketiname panaudoti visą Ukrainos patirtį, pridėti šį ypatingą vakarietiškų technologijų padažą, susijusį su elektronine karyba, čia. Ir jie tai įdiegė per šešis mėnesius“, – sakė jis CNN.
dronaiLenkijaRusija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.