Per įtemptą susitikimą Rusijos sostinėje britų, prancūzų ir vokiečių atstovai išreiškė susirūpinimą dėl trijų naikintuvų MiG-31 įsibrovimo į Estijos oro erdvę praėjusią savaitę.
Pasak pareigūnų, susitikimas leido manyti, kad pažeidimas buvo sąmoningas Rusijos kariuomenės taktinis žingsnis.
Viešai Maskva neigia pažeidusi Estijos oro erdvę, o dronų įskridimą į Lenkiją aiškina kaip klaidą. Kremlius tvirtina, kad Rusijos kariniai skrydžiai vykdomi laikantis tarptautinių taisyklių.
Rusija sureagavo į pasikeitusią D. Trumpo retoriką: neturime kitos alternatyvos
Didėjanti įtampa Rytų Europoje ir D. Trumpo pozicija
Šį mėnesį rytinės NATO narės susidūrė su virtine oro erdvės pažeidimų, kurie tapo išbandymu Aljanso ryžtui. V. Putino režimas tuo pat metu stiprina išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, o JAV parama Kyjivui silpnėja.
D. Trumpas šią savaitę paragino Ukrainą atsiimti visą Rusijos okupuotą teritoriją „padedant Europos Sąjungai“ ir pabrėžė, kad JAV vaidmuo apsiribos ginklų pardavimu, kuriuos sąjungininkai galėtų tiekti į frontą.
Susitikimo Maskvoje detalės atskleidžia, kad V. Putinui buvo perduotas aiškesnis signalas dėl pavojingų skrydžių ir dronų veiksmų Rytų Europos danguje. Rusijos diplomatas pareiškė, kad šie įsiveržimai buvo atsakas į Ukrainos atakas Kryme, kurios, pasak Kremliaus, nebūtų buvusios įmanomos be NATO paramos. Dėl to Rusija laiko save jau įsitraukusia į konfrontaciją su Europos šalimis.
Susiję straipsniai
Pasak pareigūnų, rusai susitikimo metu kruopščiai fiksavo NATO poziciją, o europiečiai įtarė, kad jie buvo įpareigoti perduoti ataskaitą aukščiausiai vadovybei.
Aljansas svarsto atsakomąsias priemones
Vokietijos vyriausybės atstovas patvirtino, kad susitikimas įvyko ir kad ambasadoriai pareikalavo nutraukti įsiveržimus. Kancleris Friedrichas Merzas pareiškė koordinuojantis veiksmus su Paryžiumi, Londonu ir Varšuva bei palaikantis „visas būtinas priemones“.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu „France 24“ neatskleidė, kaip NATO reaguos į galimus būsimus oro erdvės pažeidimus.
NATO sutarties 4 straipsnis, numatantis konsultacijas esant grėsmei, nuo 1949 m. buvo aktyvuotas vos devynis kartus – iš jų du kartus šį mėnesį, po incidentų Lenkijoje ir Estijoje. Danija svarsto galimybę pasekti tuo pačiu keliu, tiria dronų atakas, kurios sutrikdė oro eismą. Kremlius ir šį kartą neigia bet kokią atsakomybę.
„Tikslas – mus suskaldyti ir įbauginti“, – sakė Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas. „Hibridinės grėsmės neišnyks.“
Testuojamas NATO ryžtas ir reagavimas
Kai kurie saugumo pareigūnai mano, kad Maskvos agresija, tęsiantis ketvirtiems karo Ukrainoje metams, gali pasireikšti ne konvenciniu puolimu, o dviprasmiškomis hibridinėmis atakomis, kurių kilmę sunku nustatyti.
Tačiau neaiškūs Kremliaus ketinimai kelia dilemą Europos lyderiams, kurie baiminasi, kad bet koks žingsnis gali paskatinti eskalaciją ir suskaldyti sąjungininkus.
D. Trumpas palaikė NATO lyderius, įskaitant Lenkijos prezidentą Donaldą Tuską, kurie ragino numušti Rusijos lėktuvus, tuo metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo, kad NATO rizikuoja patekti į „eskalacijos spąstus“, jei imsis šių veiksmų.
„Jeigu NATO numuštų Rusijos lėktuvą, prisidengdama tariamu oro erdvės pažeidimu, tai reikštų karą“, – pareiškė Rusijos ambasadorius Prancūzijoje Alexey'us Meshkovas interviu radijo stočiai RTL.
Kai kurie kiti NATO lyderiai, pavyzdžiui, Italijos premjerė Giorgia Meloni, ragina laikytis atsargumo, tačiau Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas pareiškė palaikantis Rusijos orlaivių numušimą, jei jie pažeistų Aljanso oro erdvę.
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.