Tokie pasirengimai vyksta atsižvelgiant į seniai keliamus Aljanso perspėjimus, kad Maskva galėtų būti pajėgi surengti ataką jau nuo 2029 m.
Maskva atmeta bet kokias užuominas, jog ruošiasi karui su Vakarų kariniu aljansu, tačiau naujausi Rusijos lėktuvų ir dronų įsiveržimai į NATO oro erdvę padidino eskalacijos baimę.
Vokietijos vyriausiasis karo medikas Ralfas Hoffmannas teigė, kad potencialaus konflikto metu sužeistųjų skaičius priklausytų nuo kovos intensyvumo ir dalyvaujančių karinių dalinių.
Niujorke viešintis K. Budrys rėžė be užuolankų: tai yra stipriausias atgrasymo būdas
„Realistiškai kalbame apie maždaug 1 000 sužeistų karių per dieną“, – sakė jis interviu „Reuters“.
Europos kariuomenės, įskaitant medicinos tarnybas, pradėjo stiprinti pasirengimą galimam konfliktui su Maskva po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą – didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vokietija taip pat nuolat atnaujina savo medicininį rengimą, perimdama pamokas iš karo Ukrainoje.
„Karo pobūdis Ukrainoje smarkiai pasikeitė“, – pabrėžė R. Hoffmannas, atkreipęs dėmesį į perėjimą nuo šautinių žaizdų prie sprogimų sukeltų traumų ir nudegimų, kuriuos sukelia dronai bei klajojanti amunicija.
Ukrainos kariai maždaug 10 km pločio koridorių palei fronto liniją vadina „žudymo zona“, nes abi pusės naudoja bepiločius orlaivius (UAV), kurie greitai aptinka ir sunaikina taikinius.
Susiję straipsniai
„Ukrainiečiai dažnai negali pakankamai greitai evakuoti savo sužeistųjų, nes viršuje nuolat zvimbia dronai“, – aiškino R. Hoffmannas, pabrėždamas, kad sužeistuosius fronte būtina stabilizuoti ilgiau – kartais net kelias valandas.
Pasak jo, reikalingos lanksčios transporto galimybės sužeistiesiems. Ukraina naudojo ligoninių traukinius, todėl Vokietijos kariuomenė svarsto panašų modelį – ligoninių traukinius ir autobusus, taip pat plečia medicininę evakuaciją oru.
Sužeistieji būtų gydomi iš pradžių fronte, o vėliau perkelti į Vokietiją, kur daugiausia būtų gydomi civilinėse ligoninėse. R. Hoffmanno vertinimu, tam prireiktų apie 15 000 ligoninių lovų iš bendros iki 440 000 Vokietijos ligoninių pajėgumų.
Jis pridūrė, kad Vokietijos kariuomenės medicinos tarnyba, kurioje šiuo metu tarnauja apie 15 000 žmonių, būtų plečiama, kad atitiktų būsimos situacijos poreikius.