Vis dėlto „Hamas“ atsisako kapituliuoti. Judėjimas siekia išsaugoti ateitį Gazoje, o pasirengimas nepasiduoti ir nesiginkluoti šaknijasi jo ideologijoje, rašo „The New York Times“.
Nuo „Hamas“ surengto išpuolio prieš pietų Izraelį 2023 m. spalio 7 d. judėjimo lyderiai pripažino, kad Izraelio atsakas sukėlė milžinišką destrukciją. Tačiau jie teigia, jog tai kaina, kurią palestiniečiai turi sumokėti už tikrą laisvę.
Kai kuriuose interviu „Hamas“ veikėjai aiškino, kad skaičiavimas buvo ne Izraelio įveikimas mūšio lauke. Esą tikslas – įtraukti vyriausybę į užsitęsiantį konfliktą, izoliuoti diplomatiškai ir sumenkinti tarptautinę paramą.
Portugalija ir dar trys šalys pripažino Palestinos valstybę: to paties tikimasi ir iš kitų ES narių
Garbingo susitarimo paieška
„Pasidavimas, kaip to reikalauja Izraelis ir Amerika, nėra „Hamas“ žodyne“, – tvirtino Kataro Šiaurės vakarų universiteto profesorius Khaledas al-Hroubas, parašęs ne vieną knygą apie judėjimą.
Izzas al-Dinas al-Haddadas, „Hamas“ karinio sparno lyderis, anot vieno aukšto Artimųjų Rytų žvalgybos pareigūno, svarsto, kad be „garbingo“ karo užbaigimo tai virs išsivadavimo karu arba baigsis „kankinyste“.
Garbingu „Hamas“ laiko tokį susitarimą, kuris nutrauktų karą ir leistų išlaikyti įtaką Gazoje. Judėjimas anksčiau yra sutikęs su laikinais paliaubų susitarimais, kad suteiktų atokvėpį tiek civiliams, tiek savo kovotojams.
Susiję straipsniai
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu žada sutriuškinti „Hamas“ jėga arba išardyti derybomis ir atmeta bet kokį karo užbaigimą, paliekant judėjimą nepakitusį.
Kaina civiliams ir nesutaikomi tikslai
Didžiausią kainą už karo tęstinumą moka Gazos civiliai.
„Ar „Hamas“ ginklai sustabdė Izraelį nuo mūsų žudymo?“ – niršo Abdullahas Shehabas, 32 metų vyras iš Gazos miesto, priverstas bėgti iš Džabalijos gegužės pabaigoje.
„Ar jie sustabdė miestų invazijas? Vienintelis dalykas, kurį padarė „Hamas“ ginklai, tai suteikė Izraeliui pateisinimą tęsti žudynes“, – apgailestavo A. Shehabas.
Per spalio ataką, anot Izraelio institucijų, žuvo apie 1 200 žmonių, dar maždaug 250 buvo pagrobti. Vėliau, kaip skelbia vietos sveikatos ministerija, Gazoje žuvo daugiau nei 60 tūkst. žmonių, nors ji neskiria civilių ir kovotojų.
Nesutaikomi „Hamas“ ir Izraelio požiūriai į karo pabaigą leidžia manyti, kad kova tęsis, kol viena pusė bus priversta nusileisti. Palestiniečių politiniai analitikai teigia, jog „Hamas“ tiki, kad Izraelis galiausiai sutiks su susitarimu, kuriam nereikės judėjimo kapituliacijos.
Ilga ištvermės strategija ir galimos nuolaidos
„Jie supranta, kad karo tąsa brangi, bet viliasi, jog kantrybė ir atkaklumas atneš gyvenamą sandorį“, – aiškino palestiniečių analitikas Esmatas Mansouras, metus praleidęs Izraelio kalėjimuose pokalbiuose su aukštais „Hamas“ veikėjais.
„Jie mato vidinį ir išorinį spaudimą Izraeliui baigti karą ir žino, kad be jų Izraelis negali išvaduoti belaisvių“, – pabrėžė E. Mansouras.
Vis dėlto E. Mansouras neatmetė, kad dalinei įtakai išsaugoti „Hamas“ gali ryžtis skaudžioms nuolaidoms. Tai galėtų būti verbavimo ir mokymų sustabdymas ir ginklų padėjimas į saugyklas, prižiūrimas trečiosios šalies.
Analitikas Ibrahimas Madhounas, artimas „Hamas“, teigė, kad judėjimui būtinas „išėjimas“ iš karo.
„Problema ta, kad Izraelis uždarė visus išėjimus“, – tvirtino I. Madhounas.
„Hamas“, bent jau viešai, neigia galimybę atsisakyti ginklų ar siųsti savo vadus į tremtį. Vyresnysis veikėjas Husamas Badranas rėmėsi pareiga saugoti palestiniečius.
„Susiduriame su ekstremistine vyriausybe, kuri žudė mūsų žmones ir toliau rezga planus žudyti bei išvaryti mūsų tautą“, – rašė H. Badranas žinutėje.
Viltis pakeisti karo eigą ir visuomenės nuovargis
„Be aiškaus politinio susitarimo, ginančio palestiniečių tautą ir jos žemę, pasipriešinimas tęs kovą“, – reziumavo H. Badranas.
Gazos gyventojai suvokia, kad karas gali įsisukti į trečius metus. Nors juos siutina nenutrūkstantys Izraelio bombardavimai, daugelis taip pat pyksta ant „Hamas“.
A. Shehabas teigė, jog pralaimėjimo pripažinimas būtų mažiausia, ką „Hamas“ galėtų padaryti, prisiimdama atsakomybę už „katastrofišką klaidą“ – 2023 m. spalio ataką. Jo manymu, ji „padarė didesnę skriaudą nei 1948 m. Nakba“.
Tačiau jis beveik netiki, kad „Hamas“ pasitrauks.
„Esame įkalinti, – atsiduso A. Shehabas. – Vienintelis tikras skirtumas tarp palestiniečių civilių ir Izraelio įkaitų tas, kad mes esame virš žemės, o jie – po ja.“
Parengta pagal „The New York Times“ inf.