Ministerijos teigimu, siuntose buvo „kitos karinės prekės“ ir neapėmė karui skirtų ginklų.
Kancleris Friedrichas Merzas rugpjūčio 8 dieną nurodė laikinai sustabdyti karinės įrangos, kuri gali būti panaudota Gazos konflikte, eksportą. Šis žingsnis buvo atsakas į vis agresyvesnius Izraelio karinius veiksmus ir reiškė Vokietijos politikos pokyčius šios šalies atžvilgiu.
Iki tol Berlynas palaipsniui griežtino Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybės kritiką, tačiau susilaikė nuo sankcijų.
Susiję straipsniai
Pirmąsias penkias savaites po sustabdymo nebuvo išduotas nė vienas eksporto leidimas. Dabartiniai leidimai, apimantys laikotarpį iki rugsėjo 22 d., rodo, kad 2,46 mln. eurų vertės siuntos buvo išsiųstos rugsėjo 13–22 d. Palyginimui, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. eksporto į Izraelį licencijų suma siekė apie 250 mln. eurų.
Tikslus krovinių pobūdis lieka neaiškus. Ministerijos atsakyme išvardytos aštuonios kategorijos, įskaitant reaktyvines raketas, torpedas, karo laivus ir karinio jūrų laivyno įrangą. Tačiau kadangi eksportas nėra klasifikuojamas kaip karo ginklai, o bendra vertė yra palyginti maža, tikėtina, kad siuntos apėmė priedus arba įrangą.
Dalinis sustabdymas sukėlė kritiką Izraelyje. B. Netanyahu apkaltino Vokietiją, kad ši atlygina palestiniečių kovotojų organizacijai „Hamas“ už terorizmą, ir savo nusivylimą išreiškė tiesiogiai F. Merzui.