Praėjusią savaitę Vašingtone pasigirdo balsų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) gali tiekti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.

Pranešama, jog dar praėjusį antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Donaldo Trumpo, kad Vašingtonas suteiktų šias raketas.

Sekmadienį JAV viceprezidentas J. D. Vance’as pareiškė, kad „Tomahawk“ raketų tiekimas Ukrainai jau svarstomas Vašingtone.

Tuo tarpu trečiadienį „Reuters“ pranešė, kad Pentagonas suteiks žvalgybinės informacijos tolimojo nuotolio smūgiams į Rusijos infrastruktūrą. „Tomahawk“ raketos buvo įtrauktos ir į praėjusiais metais buvusiam JAV prezidentui Joe Bidenui įteiktą Ukrainos „pergalės planą“.

[[ge:lrytas:lrytas:39723671]]

Į naujienas greitai sureagavo ir Kremlius, kuris prabilo apie „atitinkamą“ atsaką, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas galimą tokių raketų tiekimą pavadino eskalacija.

Į įvykius suskubo reaguoti ir pasaulio žiniasklaida, kurioje pasirodė vertinimų, kad šios raketos galėtų pakeisti karo eigą. Nepaisant euforijos, analitikams kilo klausimų dėl „Tomahawk“ raketų tiekimo ir jų panaudojimo infrastruktūros galimybių.

Portalo Lrytas kalbinti ekspertai paaiškino, ką karui reikštų „Tomahawk“ raketos, tačiau išsklaidė gandus – šiuo metu tokios ginkluotės tiekimą įsivaizduoti sunku.

[[ge:lrytas:lrytas:39735048]][[ge:lrytas:lrytas:39760069]][[ge:lrytas:lrytas:39738094]][[ge:lrytas:lrytas:39754703]]

Kas yra „Tomahawk“?

Portalo Lrytas kalbintas atsargos majoras Darius Antanaitis pažymėjo, kad „Tomahawk“ raketos yra gerokai pranašesnės nei tai, ką turi Ukraina.

Šiuo metu Ukraina turi kelias vietinės gamybos ir Vakarų tiekiamas ilgo nuotolio raketas.

Ukraina taip pat paskelbė apie iki 1,6 tūkst. kilometrų nuotolį turinčias „Flamingo“ raketas, kurias V. Zelenskis apibūdino kaip sėkmingiausią šalies ginklą.

Šalies pajėgos taip pat naudoja 2015-aisiais sukurtas priešlaivines raketas „Neptune“, kurios gali pasiekti 965 kilometrų atstumą.

Ukraina taip pat naudoja Vakarų suteiktas raketas ATACMS, „Storm Shadow“ ir „Harpoon“. Tačiau nė viena iš jų negali pasiekti tokio atstumo kaip „Tomahawk“.

Kruizinių raketų „Tomahawk“ atstumas siekia 2,5 tūkst. kilometrų. Šiomis raketomis ukrainiečiai galėtų pasiekti teritorijas, esančias į rytus nuo Jekaterinburgo ir Archangelsko miestų – įskaitant visas šiose ribose esančias karines bazes.

Tomahawk raketa, kuri yra 6,1 metro ilgio, turi 2,6 metro sparnų plotį ir sveria apie 1,5 tūkst. kilogramų. Ji gali smogti taikiniams net stipriai saugomoje oro erdvėje.

[[ge:lrytas:lrytas:39775743]]

Atvirieji šaltiniai pažymi, kad „Tomahawk“ raketos gali būti paleidžiamos tiek iš sausumos, tiek iš jūros.

Remiantis Pentagonui pateiktais biudžeto duomenimis, 2026-aisiais JAV planuoja įsigyti 57 „Tomahawk“ raketas. Vidutinė jų kaina siekia apie 1,3 mln. JAV dolerių.

Karybos ekspertas taip pat pažymėjo, kad tam tikrais atvejais „Tomahawk“ yra pranašesnė ir už Rusijos ginkluotę.

„Šios („Tomahawk“ – red. past.) raketos yra ilgojo nuotolio kruizinės raketos, kurios gali labai tiksliai naikinti taikinius priešo teritorijoje; jos yra labai atsparios elektromagnetiniams ir kitiems trukdžiams.

Tačiau, kad būtų galima naudoti šias raketas, turi būti infrastruktūra jų paleidimui, o antra — žvalgybiniai duomenys: kur yra taikinys, kad palydovai galėtų sekti raketą ir kad būtų galima įvertinti padarytą žalą“, – pažymėjo ekspertas.

D. Antanaitis paaiškino, kad „Tomahawk“ raketos yra skirtos naikinti operacinio-strateginio lygmens taikinius.

„Operacinio-strateginio lygmens taikiniai yra vadavietės, ypatingos svarbos objektai — tokie kaip radarai, strateginės atsargos arba kitų raketų paleidimo vietos.

Todėl šiuo atveju ukrainiečiai galėtų praktiškai padengti visą teritoriją iki Uralo imtinai arba visą tankiau apgyvendintą ir smarkiau militarizuotą Rusijos dalį“, – paaiškino ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:39775760]]

Sprendimą įsivaizduoti sunku

Portalo Lrytas kalbintas Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala paaiškino, kad vien J. D. Vance’o pareiškimas apie šias raketas yra proveržis Ukrainai.

„Ukraina panašaus pobūdžio ginkluotės prašo jau labai ilgai ir tikisi, kad tie sprendimai bus priimami. Vien pasikeitęs fonas, tonas iš Vašingtono šia prasme yra žingsnis į priekį“, – aiškino jis.

Nepaisant to, politologo manymu, tokį scenarijų artimiausiu metu įsivaizduoti yra komplikuota.

Dėl techninių, logistinių ir politinių priežasčių yra gana sunku įsivaizduoti, kad jau artimiausiu metu tokie sprendimai galėtų būti realiai sankcionuoti.

„Atrodytų, kad iki tol Vašingtonas galėtų priimti kitokių, lengvesnių sprendimų tam, kad pademonstruotų paramą Ukrainai ir didintų spaudimą Rusijai be tokios priemonės, kuri, na, Kremliuje tikrai susilauktų labai rimto nerimo ir baimės“, – dėstė L. Kojala.

Tokią versiją patvirtino ir naujienų agentūros „Reuters“ kalbinti šaltiniai.

Jie pažymėjo, kad JAV kariuomenė neturi „Tomahawk“ raketų trūkumo, tačiau esamas jų inventorius yra naudojamas JAV karinių jūrų laivyno ir kitų pajėgų misijoms.

[[ge:lrytas:lrytas:39775761]]

Tai leidžia manyti, kad Kyjivui galėtų būti tiekiamos kitos, trumpesnio nuotolio alternatyvos.

„Reuters“ šaltinis teigė, kad JAV gali apsvarstyti galimybę leisti Europos Sąjungos sąjungininkams įsigyti kitų ilgojo nuotolio ginklų ir perduoti juos Ukrainai, tačiau „Tomahawk“ raketos tiekiamos greičiausiai nebus.

Politologas išskyrė ir dar vieną veiksnį – ukrainiečių pristatytas tolimojo nuotolio raketas „Flamingo“, kurios jau greitu metu gali būti panaudotos mūšio lauke.

„Jeigu tai iš tikrųjų įvyktų, matyt, kad ir šio sprendimo svarba (dėl „Tomahawk“ – red. past.) šiek tiek sumenktų, nes Ukraina pati susikurtų pajėgumus.

Aišku, čia reikėtų žiūrėti, ar ten tikrai pajėgumas, kuris keičia situaciją, ar galima užtikrinti kiekybinę to išraišką, ar tos ukrainiečių technologijos yra tikrai tokios efektyvios kaip ne vieną dešimtmetį skaičiuojančios „Tomahawk“ ar kitokios raketos.

Tai bus daug klaustukų, bet visgi Ukraina juda ta linkme, ir klausimas, ar jie nebus pirmieji, kurie įgis šį pajėgumą, lyginant su tuo, ką duos Vakarų valstybės“, – apibendrino jis.

Dvi priežastys

D. Trumpas dar praėjusią savaitę, po susitikimo su V. Zelenskiu, gerokai pakeitė savo retoriką Ukrainos klausimu. Jis pavadino Rusiją „popieriniu tigru“ ir pareiškė, esą Rusijos ekonomika stoja dėl karo veiksmų.

[[ge:lrytas:lrytas:39775763]]

Be to, D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali atsikovoti visas Rusijos okupuotas teritorijas – įskaitant ir Krymą.

O jau trečiadienį „Reuters“ pranešė, kad Pentagonas suteiks tai, ko Ukraina prašė ilgai – žvalgybinę informaciją dėl smūgių Rusijos teritorijos infrastruktūrai.

D. Trumpas jau kurį laiką reiškė nepasitenkinimą V. Putinu, tačiau jo kadencijos metu nebuvo įvestos naujos spaudimo priemonės, išskyrus antrinius muitus Indijai dėl rusiškų gamtinių išteklių pirkimo.

Tai – vienas pirmųjų spaudimą Rusijai suteikiančių veiksmų.

L. Kojala mano, kad tokie pokyčiai būtent dabar įvyko dėl D. Trumpo nepasitenkinimo V. Putino veiksmais.

„Aš manau, kad Donaldas Trumpas yra gana atviras politikas: jis dažniausiai sako tai, ką galvoja, ir tai, kad jis pastaruosius kelis mėnesius ne kartą yra paminėjęs, jog tikėjosi, kad jo draugystė su Vladimiru Putinu lems susitarimą dėl karo pabaigos ir paliaubų.

Vis tik lūkesčiai nepasiteisino ir žlugo, o tai, kad jie šiuo atveju nebuvo realizuoti, patvirtina, jog pasikeitė jo požiūris į situaciją“, – dėstė jis.

Dar viena svarbi aplinkybė, pasak politologo, yra pasikeitęs D. Trumpo požiūris į situaciją Ukrainoje.

[[ge:lrytas:lrytas:39775768]]

„Jis ilgą laiką savo kadencijos pradžioje kartojo, kad Rusija padarė nuolaidą, sutikusi neokupuoti likusios Ukrainos teritorijos.

Nors karine prasme matome, kad Rusijos „pasiekimai“ yra kur kas kuklesni. Taigi šia prasme iš D. Trumpo pusės atsirado supratimas, kad situacija Ukrainai nėra tokia beprasmė, kad Kremlius anaiptol nėra toks galingas, jog galėtų pasiekti visus savo tikslus.

V. Putino nenoras kalbėtis ir netgi D. Trumpo prašymų, pastangų bei susitikimų atviras ignoravimas privedė prie tam tikro permąstymo“, – dėstė GSSC direktorius.

Jis pridūrė, kad tas permąstymas privedė prie D. Trumpo retorikos pokyčių ir leido realizuoti keletą konkrečių sprendimų.

„Aš prie to priskirčiau padidintus tarifus Indijai, net jeigu manytume, kad jis tą daro ne dėl Ukrainos, o dėl JAV ir Indijos prekybinių nesutarimų.

Ir, aišku, yra lūkestis, kad tai dar nėra pabaiga – jeigu ne „Tomahawk“, tai kitokio pobūdžio žvalgybinė ar kitokio tipo parama Ukrainai gali būti dar didesnė, dar platesnė ir dar aiškesnė, nei buvo iki tol“, – apibendrino jis.

Ekspertai išsklaidė gandus dėl V. Putinui nerimą keliančios ginkluotės