Vakarų sąjungininkės eksploatuoja iš viso 10 tūkst. kilometrų ilgio degalų tiekimo tinklą Europoje, kuriuo karo metu tankams ir lėktuvams reikalingi degalai ir tepalai būtų tiekiami į vietas, kur jų gali prireikti kariuomenei.
Ši sistema buvo sukurta Šaltojo karo metais, kai Lenkija dar buvo aljansui priešiško Varšuvos pakto narė, todėl NATO vamzdynai iki šiol nepasiekia jos bazių, esančių arčiau sienų su Rusija ir Baltarusija.
Lenkija jau daugelį metų svarsto galimybę prisijungti prie NATO vamzdynų sistemos (NPS), o penktadienį gynybos ministerija ir nacionalinis vamzdynų operatorius PERN paskelbė 4,7 mlrd. eurų vertės planą šiam tikslui pasiekti.
„Tai viena didžiausių investicijų į Lenkijos valstybės saugumą per pastaruosius 30 metų“, – žurnalistams pasirašymo ceremonijoje sakė gynybos viceministras Cezary Tomczykas.
Jo teigimu, Varšuva planuoja nutiesti 300 kilometrų dujotiekį iš Vokietijos į savo karinę bazę Bydgoščiuje, šiaurės centrinėje Lenkijoje, kur yra NATO „bendrųjų pajėgų mokymo centras“ ir keletas pagalbinių padalinių.
Aljansas padėjo finansuoti tyrimus, kuriais remiantis planuojamas plėtros projektas, tačiau savo tinklo atšaką, kai visos 32 aljanso narės tam uždegs žalią šviesą, statys ir eksploatuos Lenkija ir PERN.
Lenkija yra didžiausią BVP dalį kariniams poreikiams išleidžianti NATO šalis, skirianti šias lėšas karinėms ir saugumo programoms. Ji taip pat yra ir tvirta kaimyninės Ukrainos, kuri nuo 2022 m. vasario mėn. susiduria su Rusijos plataus masto invazija, sąjungininkė.
Praėjusį mėnesį Lenkija buvo viena iš NATO šalių, kurios oro erdvę pažeidė, kaip įtariama, Rusijos dronai.