„Ryte skaitysite, kad deginasi naftos perdirbimo gamykla“, – pareiškė vadas, saugumo sumetimais prisistatęs tik slapyvardžiu „Kasparas“.
Naujienų portalui „The New York Times“ buvo suteikta reta galimybė naktį apsilankyti ilgų nuotolių dronų batalione su sąlyga, kad žurnalistai neatskleis apytikslės vietos, paleistų dronų skaičiaus ir jame tarnaujančių karių.
Nors jie buvo toli nuo fronto linijos, kariai dirbo su neperšaunamomis liemenėmis ir šalmais, žinodami, kad bet kurią akimirką į jų vietą gali būti smogta Rusijos balistine raketa.
Analitikų teigimu, dronų kampanija Rusijai nėra lemiamas smūgis, tačiau ji paveikia paprastus rusus, o net ir toks autokratas kaip Vladimiras Putinas atsižvelgia į visuomenės nuomonę.
Praėjusį mėnesį buvo pranešta, kad Ukraina išjungė arba apgadino naftos perdirbimo įrangą, galinčią perdirbti 1,5 mln. barelių naftos per dieną – tai yra apie 20 proc. Rusijos perdirbimo pajėgumų.
Vis didėjantis benzino trūkumas paveikė kelis Rusijos regionus ir jos okupuotas Ukrainos teritorijas – degalų kainos nuo metų pradžios išaugo apie 40 proc.
Degalinės riboja pardavimus iki 20 litrų, o kai kur benzinas visai dingo – parduodamas tik dyzelinas.
Nesudaro lemiamo smūgio
Tęsiantis karui, Maskva sukūrė daug didesnę dronų pramonę nei Ukraina ir vykdo gerokai intensyvesnius smūgius Ukrainoje, dažnai smogdama miestams ir civiliams objektams, neturintiems aiškios karinės vertės.
Turėdami mažesnį arsenalą, ukrainiečiai yra priversti atsargiau rinktis taikinius ir siekia parodyti savo Vakarų sąjungininkams, kad jie nedaro beatodairiško niokojimo ir civilių aukų.
Ukrainos vadovai jau seniai teigia, kad V. Putinas vargu ar rimtai svarstys karo pabaigą, kol Rusija nepajus rimtesnio ekonominio skausmo.
Tačiau iki šiol JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesugriežtino sankcijų, nors V. Putinas atmetė jo pasiūlymą surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Dėl to smūgiai naftos perdirbimo gamykloms paveikia rusų gyvenimo būdą ir išlaidas, bet nesudaro lemiamo smūgio Kremliaus pinigų srautams“, – rašo „The New York Times“.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad Maskva neleis, jog degalų trūkumas paveiktų kariuomenę.
Vis dėlto, pasak ekonomisto Vladislavo Inozemcevo, smūgiai perdirbimo gamykloms yra efektyvi Ukrainos strategija. Rusija mažai ką daro, kad apsaugotų gamyklas oro gynyba, o jose laikomi degūs skysčiai padidina sprogimų poveikį.
Kai pataikoma į karinį objektą, jį galima sutaisyti per 10 dienų, „o naftos perdirbimo gamyklos dega visą laiką“. Be to, remontą apsunkina negalėjimas importuoti įrangos iš Europos ir JAV.
Be to, vietinės ginkluotės naudojimas suteikia Ukrainai didesnę veiksmų laisvę, o smūgių perdirbimo gamykloms kampanija smarkiai suintensyvėjo rugpjūtį.
Vien tik 14-asis dronų pulkas pataikė į 17 objektų Rusijoje.
Reikalauja pinigų
Nors Ukrainos kariuomenė sunkiai pritraukia karius į frontą, dronų pulkas tokių problemų neturi. Vidaus gynybos pramonė, įskaitant dronų gamintojus, karo metu gerokai išsiplėtė, tačiau dar neveikia visu pajėgumu.
Šiuo metu didžiausias ribojantis veiksnys – ne ginklų gamybos galimybės, o gebėjimas apmokėti gamintojams. Ukraina reikalauja, kad jos Vakarų sąjungininkai skirtų lėšų gamybos apimčiai padidinti.
„Jei turėtume dar kelis milijardus dolerių, karo eiga labai greitai pasikeistų“, – teigė „Kasparas“.
Parengta pagal „The New York Times“ ir „unian.net“ inf.