Pasak Karo studijų institutio (ISW) analitikų, siūlomas įstatymų projektas nereikštų didelio masto priverstinio šaukimo – rezervistai būtų mobilizuoti palaipsniui.
Teigiama, kad Rusija siekia palaipsniui mobilizuoti rezervistus, siekiant užpildyti personalo trūkumą Ukrainoje.
„Defence Express“ pažymi, kad siūlomas įstatymų projektas panaikintų svarbų teisinį barjerą, kuris iki šiol ribojo rezervistų naudojimą užsienio konfliktuose.
Šį įstatymo projektą, parengtą Gynybos ministerijos, pirmadienį patvirtino Vyriausybės įstatymų leidybos komisija, pranešė su valstybe siejamas leidinys „RBC“.
„Defence Express“ teigia, kad šis bus nesunkiai priimtas Rusijos parlamente ir įsigalios artimoje ateityje.
Įstatymo projektas keičia įstatymą „Dėl karo tarnybos ir karo prievolės“, faktiškai sukuriant naują kategoriją – „specialieji dislokavimai“ rezervistams.
Pagal šį įstatymą rezervistai gali būti pašaukti prezidento įsakymu dalyvauti ginkluotuose konfliktuose, kovos su terorizmu operacijose ar kovinėse misijose užsienyje.
Analitikai pažymi, kad ši įstatymo projekto pataisa faktiškai panaikina dabartinius teisinius barjerus, trukdančius dislokuoti rezervistus į kovą be oficialiai paskelbtos mobilizacijos ar karo padėties.
Advokato Sergejaus Žorino, kurį cituoja portalas „New Voice Ukraine“, aiškinimu, šis teisės aktas sukuria teisinį pagrindą siųsti rezervistus kovoti už Rusijos ribų be oficialios mobilizacijos paskelbimo.
„Anksčiau rezervistų dislokavimui reikėjo specialaus teisinio režimo – dabar šis barjeras panaikintas. Tai reiškia, kad valstybė gali greitai sustiprinti savo pajėgas užsienyje, neinicijuodama mobilizacijos procedūrų ir joms būdingų socialinių pasekmių“, – sakė Žorinas.
Strategijos lūžis
Tuo tarpu Karo studijų institutas (ISW) pažymėjo, kad Rusija ruošiasi rezervistų mobilizacijai, siekdama kompensuoti nuostolius ir išlaikyti operacijų tempą Ukrainoje.
Teigiama, kad aktyvusis rezervas būtų mobilizuojamas nuosekliais etapais. Kremliaus tikslas – naudoti esamą rezervą, kad būtų palaikomas karių skaičius fronto linijose.
„Tokio mechanizmo sukūrimas, leidžiančio vykdyti mažas, nuoseklias mobilizacijas, būtų esminis Rusijos pajėgų formavimo strategijos lūžis.
Iki šiol ši strategija rėmėsi bandymais pritraukti naujų karių didinant finansines paskatas ir pasirašymo premijas, taip siekiant išvengti masinės priverstinės mobilizacijos po sudėtingo 2022 m. pabaigos rezervistų šaukimo“, – rašoma ISW ataskaitoje.
Priduriama, kad dabartinė sistema greičiausiai pasiekė savo ribas, tad Kremlius yra priverstas imtis kito metodo – nuoseklios priverstinės rezervistų mobilizacijos, kad išlaikytų reikiamą gyvosios jėgos kiekį fronte.
Analitikai pažymi, esą tikimybė, kad bus vykdoma vienkartinė didelio masto priverstinė mobilizacija, yra maža.
Vietoje to Kremlius renkasi laipsnišką, nuolatinį rezervistų dislokavimą, o ne masinį šaukimą.
Paskutinį kartą Rusija apie „dalinę mobilizaciją“ paskelbė 2022-aisiais, kuomet Kremlius, po nesėkmių Ukrainoje, personalo trūkumus užpildė 300 tūkst. rezervistų. Šis sprendimas sulaukė pasipriešinimo šalies viduje.