Anksčiau R. Sikorskis išreiškė paramą Ukrainai dėl galimybės sunaikinti vieną iš pagrindinių Rusijos naftotiekį.
M. Zacharovos komentaras buvo atsakas į Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS prašymą sureaguoti į pastaruosius R. Sikorskio pareiškimus.
Ji reagavo į trečiadienį „X“ platformoje paskelbtą R. Sikorskio komentarą, skirtą jo Vengrijos kolegai Peteriui Szijjarto.
Šie du politikai jau nuo penktadienio apsikeitinėjo kandžiomis pastabomis socialiniame tinkle, o ginčas pasiekė kulminaciją, kai R. Sikorskis pareiškė besitikintis, kad Ukraina pagaliau sėkmingai sunaikins „Družbos“ naftotiekį, „kuris maitina V. Putino karo mašiną, o vengrai naftą gaus per Kroatiją“.
„Kokią dar civilinę infrastruktūrą, Osamos bin Sikorskio nuomone, reikėtų sunaikinti?“ – retoriškai klausė M. Zacharova.
Ginčas tarp Varšuvos ir Budapešto diplomatų kilo po to, kai penktadienį Varšuvos teismas atsisakė patenkinti Vokietijos ekstradicijos prašymą dėl ukrainiečio, ieškomo dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ susprogdinimo.
Trys iš keturių dujotiekio linijų, tiekusių rusiškas dujas į Vokietiją, buvo sunaikintos galingais sprogimais, kurių priežastys iki šiol nėra galutinai išaiškintos.
Vokietija prašė išduoti Volodymyrą Žuravlovą, kad šis stotų prieš teismą dėl šio incidento, tačiau Varšuvos teismas nusprendė, jog toks veiksmas galėjo būti laikomas kariniu veiksmu „teisingame kare“.
P. Szijjarto, priklausantis prorusiško Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kabinetui, apkaltino Lenkiją „teroristo šlovinimu“.
Atsakydamas į vėlesnį vengrų ministro pareiškimą, kuris dar kartą pavadino šį veikėją teroristu, R. Sikorskis parašė, kad „didžiuojasi Lenkijos teismu, nusprendusiu, jog sabotuoti užpuoliką nėra nusikaltimas“.
Jis taip pat paminėjo vengrų kilmės Ukrainos dronų dalinio vadą majorą Robertą Brovdį, pravarde „Magyar“, kuriam yra uždrausta įvažiuoti į Vengriją dėl jo vaidmens atakuojant „Družbos“ naftotiekį.
„Družba“ tiekia rusišką naftą į Vengriją ir Slovakiją, kurios išlieka smarkiai priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių, nepaisant Europos Sąjungos politikos mažinti priklausomybę nuo Maskvos energetikos eksporto.
Ši situacija sukėlė įtampą tarp Budapešto, Bratislavos ir Briuselio, o abi šalys siekė blokuoti sankcijas bei kitas priemones prieš Maskvą.