Šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apibūdino padėtį Pokrovsko kryptimi, teigdamas, kad šalies pajėgos vis dar nusileidžia Rusijos armijai santykiu aštuoni prieš vieną.
„Po trejų su puse metų herojiško ir itin kruvino pasipriešinimo kyla baimė, kad Ukraina gali artėti prie taško, kai ji nebeturės pakankamai kovotojų, galinčių efektyviai ginti fronto liniją didžiausiame kare Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – teigia „Atlantic Council“ analitikai.
Prasidėjus plataus masto invazijai, masinis savanorių antplūdis leido padidinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iki maždaug milijono karių. Tačiau užsitęsęs karas, dideli koviniai nuostoliai ir augantis dezertyravimo atvejų skaičius palaipsniui išeikvojo rezervus.
Ukrainos dronai užkūrė tikrą pirtį Rusijoje: užfiksavo aidinčius sprogimus
Padaliniai ir vietinės verbavimo būstinės imasi savų reklamos kampanijų bei netradicinių verbavimo metodų, o oficialios mobilizacijos institucijos vis dažniau minimos pranešimuose apie priverstinį šaukimą.
Politinis sprendimas nemažinti šaukimo amžiaus nuo 25 iki 18 metų taip pat sulaukė kritikos tiek šalies viduje, tiek tarp Vakarų partnerių.
Vietoje to valdžia skatino savanoriškas programas 18–25 metų amžiaus jaunuoliams, tačiau šios priemonės kol kas neužpildė spragų fronto daliniuose.
Susiję straipsniai
Kita krizę paaštrinusi priežastis – sušvelnintos kelionių į užsienį ribojimų taisyklės jauniems vyrams.
Kaip rašo britų laikraštis „Daily Telegraph“, po to, kai dalis apribojimų buvo panaikinta, maždaug 100 tūkst. 18–22 metų amžiaus ukrainiečių vyrų per maždaug du mėnesius išvyko iš šalies.
Šis masinis išvykimas ne tik sukėlė karių trūkumą – jis dar labiau pagilino darbo jėgos problemas ekonomikoje ir svarbiausiuose sektoriuose.
Nors Maskva taip pat patiria materialinių nuostolių, ji kompensuoja personalo trūkumą dosniais atlyginimais ir premijomis, kurios nuosekliai pritraukia tūkstančius naujų verbuotųjų kas mėnesį.
Rezultatas – palaipsniui didėjantis pajėgų skaičiaus pranašumas prieš Ukrainą, kuris jaučiamas beveik visame fronte.
Karščiausiu tašku išlieka kovos Donecko regione, kur Rusija bando užimti Pokrovską. Šio miesto praradimas galėtų tapti reikšmingu simboliniu ir taktiniu Kremliaus laimėjimu bei dar labiau sustiprinti „pergalės išsekimo būdu“ strategiją, kurios laikosi Rusijos vadovybė.
Kyjivui pasirinkimai išlieka riboti ir politiškai skausmingi. Šaukimo amžiaus mažinimas galėtų greitai padidinti kariuomenės gretas, tačiau rizikuotų pakirsti visuomenės sutarimą ir moralę.
Alternatyvos – rotacijos reformos bei geresnės tarnybos sąlygos – galėtų padėti atkurti pasitikėjimą tarnyba, tačiau tam reikia laiko ir išteklių.
„Dabar – užgrūdinta, bet išsekusi ir skaičiumi mažesnė – Ukrainos kariuomenė neturi kito pasirinkimo, kaip tik išlikti gynybinėse pozicijose. Ukrainos vadai turi būti pasirengę, jei reikia, atsisakyti teritorijos tam, kad išsaugotų brangius kovinius pajėgumus, ir tuo pat metu ieškoti galimybių maksimaliai padidinti priešo nuostolius.
Tikslas turėtų būti atlaikyti Rusijos puolimą tol, kol didžiuliai nuostoliai fronte, intensyvėjantys smūgiai ilgais atstumais ir gilėjanti ekonominė krizė galiausiai privers Putiną sėsti prie derybų stalo“, – apibendrino analitikai.