„Europa žaidžia karą, o ne jam ruošiasi“, – taip savo pagrindinį teiginį apibūdino B. Krotevičius
Žinomas Ukrainos generolas pažymėjo, kad Europa kalba apie pažangą, tačiau mąsto komforto kalba. Taip žemyno sostinės pamiršta apie vieną svarbiausių dalykų.
„Karas tapo technologijų šou, kuriame kiekvienas naujas burtažodis — „žaidimą keičiantis ginklas“, „dirbtinis intelektas“, „dronų revoliucija“ — sukuria narkotinį kontrolės pojūtį, pakeičiantį realų pasirengimą artėjančiam karui, kurį Rusija gali pradėti įsiverždama į Baltijos šalis.
Deja, dėl realios kovinės patirties stokos generolai, gynybos ministrai, politikai (deja, ir ukrainiečiai) pamiršo esminį dalyką — įranga nekovoja pati. Dronas, šautuvas, tankas, naikintuvas, radiolokacinė stotis, sunkvežimis – tai tik įrankiai su konkrečiomis užduotimis. Armija nėra metalo krūva ir nėra vien tik aukštai parengtų karių minia“, – socialiniame tinkle „LinkedIn“ paskelbtame diskusijos tekste aiškino B. Krotevičius.
Buvęs generolas pažymėjo svarbiausius kariuomenės sąveikos elementus – logistiką, pėstininkus, artileriją, žvalgybą, mediciną ir ryšius.
Jis teigė, kad kariuomenė yra struktūra, judanti kaip vienas organizmas. Būtent tai – pamatiniai karo pagrindai, kuriuos reikėtų priminti Europos generolams.
„Jei nėra sistemos, net geriausios technologijos nesujungia kariuomenės — jos ją suskaldo į dalis, gyvenančias savo stiprybės iliuzijose“, – teigė B. Krotevičius.
Buvęs generolas sukritikavo, kad Europa pila milijardus į startuolius, kurie neturi pagrindo ir jokios realios sėkmės galimybės. Esą jų įkūrėjai – taikos palaikymo misijų „veteranai“, o ne šiuolaikinio aukšto intensyvumo karo ekspertai.
„Jie kuria gražius prototipus, kurie neišlaiko lauko bandymų. <...> Pinigai sukuria karo supratimo iliuziją, bet nepakeičia tų, kurie matė jį iš arti. Kai technologija gimsta be fronto patirties, ji tampa gražia idėja, mirštančia pirmo kontakto su realybe metu“, – rėžė B. Krotevičius.
Išskyrė gerą pavyzdį
Jis išskyrė vienintelę išimtį – Suomiją.
Ši valstybė turi daugiau nei 900 tūkst. rezervistų, iš kurių 280 tūkst. gali būti mobilizuota nedelsiant.
Be to, Helsinkis plečia amunicijos ir kuro atsargas, rytinėje šalies dalyje modernizuoja slėptuves, atnaujina lauko įtvirtinimus ir vykdo daugiau nei 2 tūkst. pratybų per metus.
„Tai nėra šou, tai praktinis pasirengimas karui. Suomija nestato „dronų sienų“ žinioms — ji kuria realius teritorinės gynybos planus: atsargas, kelius, rezervus, mobilizacijos sąrašus. Jiems karas nėra konceptas — tai inžinerinė užduotis, jau suskaičiuota valandomis“, – dėstė buvęs generolas.
Neturi svarbiausio elemento
B. Krotevičius toliau kritikavo, esą Europa neturi svarbiausio elemento – karininkų, mokančių kovoti šiuolaikinį, chaotišką ir dinamišką karą.
„Tokia patirtis egzistuoja — tarp Ukrainos karininkų. Ir Europa dabar praranda šansą ne tik iš jų mokytis, bet ir išsigelbėti nuo būsimo pralaimėjimo. Investicijos turi eiti ne į dar vieną prototipą, o į žmones, kurie žino, kaip atrodo tikras karas. Tai pelningiausia investicija — ir vienintelė prasminga“, – teigė jis.
B. Krotevičius pažymėjo, kad dabar Europa atsigręžia į aukštą laipsnį turinčius Ukrainos karininkus.
Tačiau jie, pasak buvusio generolo, turi administracinę, o ne kovinę patirtį – o mokytis reikėtų būtent iš pastarųjų.
„Ir šis paradoksas sukuria klaidingą įspūdį, kad patirtis įskaitoma. Kol Europa klausosi generolų, o ne tų, kurie iš tiesų kovojo, ji kartoja seną klaidą – mokosi iš teoretikų, kai šalia stovi gyvi praktikai.
Tokios koncepcijos kaip „dronų siena“ jūsų neišgelbės, jei jos nepalaikys sistema, kuri gali matyti, mąstyti ir veikti. Bet kuri siena, be naudojimo patirties, be apsaugos ir priešpriemonių, tėra dekoracija. Bet kokia inovacija be karo — tik triukšmas.
Pergalė atiteks ne tai pusei, kuri turi daugiausiai technologijų, o tai, kuri prisimena, kad armija nėra įrenginių rinkinys, o mąstymo būdas, kuris chaosą paverčia tvarka. Tas, kuris pirmas nustos žaisti karą ir pradės jam ruoštis, laimės“, – apibendrino B. Krotevičius.