Pagal šį planą karinės transporto operacijos krizės metu turėtų pirmenybę naudotis transporto tinklais, infrastruktūra ir su tuo susijusiomis paslaugomis visoje Europos Sąjungoje.
Be to, planas leistų taikyti išimtis dėl vairuotojų darbo laiko, nacionalinių pranešimo teikimo reikalavimų ir aplinkos apsaugą ar triukšmą reglamentuojančių teisės aktų. Geležinkelio transporto priemonės galėtų būti naudojamos už įprastai patvirtintų jų veiklos teritorijų ribų.
Darbo dokumente teigiama, kad krizinėse situacijose, kai itin svarbu operatyviai reaguoti, Europa negali sau leisti gaišti. Jame taip pat pažymima, kad situacijos, kuriose reikia greitai dislokuoti didelius karinius pajėgumus, dažnai kyla be įspėjimo ir negali būti sprendžiamos remiantis atsitiktiniu koordinavimu ar atskirų valstybių narių gera valia.
Susiję straipsniai
Siekiant, kad atgrasymo priemonės būtų veiksmingos, reikia parengti aiškų planą ir užtikrinti pirmumą ginkluotosioms pajėgoms.
Po pristatymo pasiūlymas bus perduotas svarstyti ES ministrams ir Europos Parlamentui. Jei bus patvirtinta, sistema ekstremalios situacijos atveju galės būti aktyvuota per 48 valandas.
Darbo dokumentuose ji vadinama Europos karinio mobilumo sustiprinto reagavimo sistema (angl. European Military Mobility Enhanced Response System, EMERS).
Ši iniciatyva atsirado remiantis žvalgybos vertinimais, kad Rusija iki 2030 m. gali būti kariniu požiūriu pajėgi pradėti dar vieną karą. „Šiandien Rusija neturi pajėgumų pradėti puolimą prieš ES, bet ateinančiais metais ji gali tam pasirengti“, – spalio mėnesį įspėjo ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.