Teigiama, kad taikos plane yra paskatos, paremtos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos verslo klestėjimu. Dokumente kalbame apie „ilgalaikę ekonominio bendradarbiavimo sutartį“ tarp abiejų valstybių, apimančią energetiką, retuosius metalus ir duomenų centrus.
„Bloomberg“ teigia, kad bendras Rusijos ir JAV investicinis fondas turėtų „sukurti stiprią paskatą nebegrįžti prie konflikto“.
Naujienų agentūra pateikė tokio punkto įtraukimo versiją – planą parengę verslininkai Steve'as Witkoffas ir Kirillas Dmitrijevas, tapę diplomatais, bando sukurti stiprią paskatą JAV prezidentui Donaldui Trumpui išlikti taikos procese.
„Nenorime taikos, kuri būtų kapituliacija“: E. Macronas pabrėžia, kad planą reikia tobulinti
D. Trumpo bruožas
Tai, kad platesni politiniai projektai susipina su komercinėmis galimybėmis, jau tapo D. Trumpo prezidentavimo bruožu.
Pastarasis pavyzdys – konfliktas Gazos Ruože. Tarpininkaujant paliauboms jis planavo šį anklavą paversti kurortu.
Susiję straipsniai
D. Trumpas tokią taktiką pasitelkė ir pirmosios kadencijos metu. Siekdamas santykių atšilimo su diktatoriumi Kim Jong Unu, jis garsiai svarstė apie „puikius“ Šiaurės Korėjos paplūdimius ir jų potencialą.
Pasak buvusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Centrinės Eurazijos skyriaus vadovo Robo Dannenbergo, panaši retorika taikos pasiūlyme rodo apskaičiuotas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir jo aplinkos pastangas apeliuoti į D. Trumpo verslo troškimą.
„Nemanau, kad V. Putinui bet kokia prasme rūpi komerciniai sandoriai su Jungtinėmis Valstijomis, – teigė R. Dannenbergas. – Jam jie rūpi tiek, kiek jie rūpi jo derybų partneriui Donaldui Trumpui.“
Tačiau punktas apie bendrą investicinį fondą, esantis pirminėje taikos plano versijoje, gali būti panaikintas.
Europa pasipriešino siūlymui naudoti įšaldytus Kremliaus aktyvus Rusijos ir JAV investiciniam fondui finansuoti, argumentuodama, kad pinigai turėtų atitekti Ukrainai.
Kai kurie pasiūlymai tęsia arba atkartoja panašų požiūrį į ankstesnę situaciją, kai Ukraina sulaukė spaudimo pasirašyti mineralų susitarimą. Tuomet Baltieji rūmai tikino, kad tai būtų tam tikra saugumo garantija, tačiau apie šią sutartį dabar mažai girdėti.
Paklausta apie verslo elementus susitarime, Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly priminė valstybės sekretoriaus Marco Rubio komentarus Ženevoje.
Jis pavadino dokumentą „gyvu, besikeičiančiu“ ir teigė, kad padaryta didelė pažanga, bet atsisakė aptarti pasiūlymo detales.
Abi pusės pasiūlė daug idėjų – įskaitant K. Dmitrijevo planą, pagal kurį Elonas Muskas pastatytų tunelį tarp šalių po Beringo sąsiauriu.
Kliūtys bendradarbiavimui
Atsiradus bet kokiai galutinei taikos plano versijai – ir net jei V. Putinas ją priimtų karo pabaigos atveju – kliūtys naujai verslo bendradarbiavimo erai išliks.
JAV ir Rusijos komerciniai ryšiai visada buvo riboti. „Bloomberg“ duomenys rodo, kad abiejų valstybių bendra prekybos vertė pernai buvo 4,4 mlrd. dolerių.
Dar prieš Krymo aneksiją Rusija nepateko į 15 svarbiausių JAV prekybos partnerių. Šalis paprastai turėjo deficitą, importuodama tokias rusiškas prekes kaip trąšos ir metalai – įskaitant uraną atominiams reaktoriams.
Po daugiau nei dešimtmetį trunkančių intensyvių sankcijų JAV įmonės Rusijos rinkoje susidurtų su didžiule rizika.
D. Trumpas negali žadėti sankcijų švelninimo, nes sprendimą priima ir Kongresas. Taigi net ir po taikos susitarimo abiejų valstybių santykiai galėtų vėl pašlyti.
Dauguma Vakarų įmonių tikriausiai nenorės grįžti į Rusijos rinką net ir pasibaigus karui, o Kremlius taip pat atrodo nenusiteikęs priimti daugelį jų atgal.
Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji bendradarbė Elina Ribakova palygino situaciją su 2015 m. Irano branduoliniu susitarimu, kuris nepritraukė investicijų bangos.
„Nesuprantu, kaip didelė JAV įmonė galėtų manyti, kad verta rizikuoti ir eiti į Rusiją dabar, – „Bloomberg“ teigė E. Ribakova. – Kuo daugiau sankcijų, tuo mažiau bendrovių sugrįžta.“
Mato ir naudos
Šių metų pradžioje Kremlius perspėjo, kad nenusiteikęs priimti Vakarų verslo, kuris galbūt norėtų sugrįžti.
V. Putinas pareiškė vietos verslininkams, kad greičiausiai nebus grįžta prie ikikarinės padėties.
Nepaisant minusų, yra požymių, kad Rusija mato potencialią JAV verslo santykių atšilimo naudą.
Ji kreipėsi į „Boeing“ dėl sugrįžimo į šalį. Taip yra todėl, kad Vakarų sankcijos smaugia Rusijos aviacijos pramonės galimybes gauti atsargines dalis ir techninę priežiūrą – taip keldamos grėsmę saugos standartams.
Taikos planas apima tokias sritis kaip Arkties išteklių gavyba ir dirbtinis intelektas.
Pasak Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos eksperto Thomo Greeno, šios sritys yra „svarbios Rusijos ilgalaikei ekonominei plėtrai“ ir didžiosios galios statusui.
Tai sritys, kuriose JAV turi didelę kompetenciją ir technologijas. Į jas nusitaikė ir Rusija. T. Greenas pabrėžė, kad intensyvėjant diplomatijai rusai norėtų turėti šiuos dalykus ant stalo.
„Bloomberg“ apibendrina, kad galimi šiltesni verslo santykiai kol kas nekeičia Rusijos reikalavimų karo Ukrainoje pabaigai.
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.