Taivanas pastarąjį dešimtmetį didino gynybos išlaidas, nes Kinijos karinis spaudimas vis stiprėjo, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ragina salą daryti dar daugiau dėl savo apsaugos.
Lai trečiadienį pareiškė, kad kariuomenė nori iki 2027 m. pasiekti aukštą bendros kovinės parengties lygį – JAV pareigūnai jau anksčiau teigė, kad tais metais Kinija gali pulti salą.
„Galutinis tikslas – sukurti gynybos pajėgumus, kurie teiktų nuolatinę apsaugą demokratiniam Taivanui“, – sakė Lai spaudos konferencijoje Taipėjuje, paskelbęs apie 40 mlrd. JAV dolerių išlaidų planą laikraščio „Washington Post“ nuomonių skiltyje.
Komunistinė Kinija niekada nevaldė Taivano, tačiau Pekinas teigia, kad sala yra jo teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą jai aneksuoti.
Lai pranešimas paskelbtas tuo metu, kai Tokijas ir Pekinas įsitraukė į savaites užsitęsusį diplomatinį ginčą, kilusį po Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi pareiškimų, kad Japonija gali kariniu būdu įsikišti į bet kokį puolimą prieš Taivaną.
JAV aukščiausio rango pasiuntinys Taivane sakė, kad „sveikina“ vyriausybės išlaidų planą, ir paragino salos konkuruojančias politines partijas „rasti bendrą požiūrį“ į gynybos stiprinimą.
Lai sakė, kad papildomos išlaidos bus skirtos naujų ginklų pirkimui iš JAV, taip pat Taivano gebėjimų vykdyti asimetrinį karą stiprinimui.
Tačiau jis sakė, kad išlaidos nėra susijusios su tebevykstančiomis Taivano ir JAV derybomis dėl muitų, ir tvirtino, kad pagrindinis tikslas yra „pademonstruoti Taivano pasiryžimą gintis“.
„Mūsų tikslas – sustiprinti atgrasymą, padidinant Pekino sprendimų panaudoti jėgą sąnaudas ir nežinomybę“, – sakė Lai laikraštyje „Washington Post“.
Jo komentarai pasirodė po to, kai šį mėnesį JAV patvirtino 330 mln. dolerių vertės detalių ir komponentų pardavimą Taivanui – tai pirmasis Vašingtono karinis pardavimas salai nuo D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
„Taivano ateities apsauga“
Lai, vadovaujantis Demokratinei pažangos partijai (DPP), anksčiau pateikė planus padidinti metines gynybos išlaidas iki daugiau nei 3 proc. nuo BVP kitais metais ir iki 5 proc. 2030 m., reaguojant į JAV spaudimą skirti daugiau lėšų savo pačių apsaugai nuo galimo Kinijos puolimo.
Vyriausybė pasiūlė skirti 30 mlrd. JAV dolerių, arba 3,32 proc. nuo BVP, gynybos išlaidoms kitais metais.
Papildomų išlaidų planas, paskelbtas trečiadienį, bus įgyvendinamas per aštuonerius metus ir viršys 32 mlrd. JAV dolerių sumą, kurią anksčiau AFP atskleidė aukštas DPP įstatymų leidėjas.
Savo straipsnyje Lai teigė, kad paspartins vadinamojo „T-Dome“ – daugiasluoksnės oro gynybos sistemos – kūrimą; ji „priartins mus prie vizijos apie nepažeidžiamą Taivaną, kurį saugo inovacijos ir technologijos“.
„Mano žinia čia yra aiški: Taivano pasiryžimas siekti taikos ir stabilumo yra tvirtas, – sakė Lai. – Nė viena šalis nebus labiau pasiryžusi saugoti Taivano ateitį nei mes patys.“
Tačiau vyriausybei gali būti nelengva gauti parlamento pritarimą siūlomoms išlaidoms, nes pagrindinė opozicinė Kuomintang‘o partija, kuri pasisako už glaudesnius ryšius su Kinija, kontroliuoja biudžetą kartu su Taivano liaudies partija.
Neseniai išrinktas Kuomintang‘o partijos pirmininkas Cheng Li-wun anksčiau prieštaravo Lai gynybos išlaidų planams, sakydamas, kad Taivanas „neturi tiek daug pinigų“.