V. Putinas grasina: „Jei Europa nori karo, mes pasirengę“

2025 m. gruodžio 2 d. 17:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jei Europa nuspręstų kariauti, Rusija tam „pasirengusi jau dabar“. Jo žodžiais, tokia situacija susiklostytų Europos lyderiams pasirinkus eskalacijos kelią.
Daugiau nuotraukų (9)
Per investicijų forumą Maskvoje kalbėjęs lyderis tvirtino, jog Europos šalys esą nebeturi taikios darbotvarkės. Pasak jo, jos atsidūrusios „karo pusėje“.
V. Putinas pabrėžė, kad Vakarų sąjungininkai reikalauja Rusijos nuolaidų dėl karo Ukrainoje, kurios Maskvai yra „nepriimtinos“. Jis tvirtino, kad tokie reikalavimai nepalieka erdvės kompromisui.
Jo vertinimu, europiečiai trukdo ir JAV administracijai, ir buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui siekti taikos susitarimo derybomis. V. Putinas įsitikinęs, kad tokios pastangos sąmoningai blokuojamos iš Europos sostinių.

V. Putino viešą pasityčiojimą L. Kojala laiko absurdišku: jokie teisės aktai Kremliuje nepadarys Europos saugesne 

„Jei Europa nori karo mes jau dabar esame pasirengę“, – jo žodžius cituoja „Reuters“.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad „jei Europa pradės karą, Maskvai netrukus neliks su kuo derėtis“.
Kalbėdamas apie karą prieš Ukrainą, V. Putinas teigė, kad Maskva atsakys į išpuolius prieš tanklaivius. Rusijos lyderis taip komentavo apie vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivus, kuriais Kremlius bando apeiti tarptautines sankcijas.
Rusijos diktatorius taip pat paskelbė ketinantis išplėsti smūgius Ukrainos uostams ir laivams, įplaukiantiems į šiuos uostus. Pasak jo, jei, kaip jis įvardijo, „piratavimas prieš rusiškus laivus“ nesiliaus, Rusija „gali atkirsti Ukrainą nuo jūros“.
Nepaisant tokių grasinimų, V. Putinas toliau tvirtina, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nėra karas.
„Rusija veikia Ukrainoje chirurginiu būdu, tai nėra karas tiesiogine šio žodžio prasme“, – aiškino jis.
Derybos
ELTA primena, kad antradienį Maskvoje vyks JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje sprendimo būdų. Šis susitikimas rengiamas po Amerikos ir Ukrainos pareigūnų derybų lapkritį Ženevoje ir Floridoje dėl JAV plano, kurį Vašingtonas nori panaudoti kaip pagrindą Maskvos ir Kyjivo karui užbaigti. 
 V. Putinas.<br>EPA/ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
 V. Putinas.
EPA/ELTA nuotr.
Pradiniame 28 punktų taikos plano projekte, parengtame be Ukrainos Europos sąjungininkių indėlio, buvo numatyta, kad Kyjivas pasitrauks iš rytinės Donecko srities, o Jungtinės Valstijos de facto pripažins Donecko, Krymo ir Luhansko sritis kaip priklausančias Rusijai.
Po derybų Ženevoje Ukraina ir JAV susitarė tęsti darbą rengiant bendrus pasiūlymus dėl taikos susitarimo. Abiejų šalių atstovai patvirtino, kad bet kokiame būsimame susitarime turi būti visapusiškai atsižvelgiama į Ukrainos suverenitetą, be to, juo turi būti užtikrinama ilgalaikė ir teisinga taika.
Pranešama, kad po šių derybų šalys parengė atnaujintą ir patobulintą pagrindų dokumentą, kuriame išdėstomos taikos sąlygos, tačiau dabartinis jo turinys lieka neaiškus.
Po vėliau vykusių derybų Floridos valstijoje Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas teigė, kad per jas padaryta didelė pažanga siekiant orios taikos bei priartinant Ukrainos pozicijas prie amerikiečių. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pavadino susitikimą produktyviu, tačiau pabrėžė, kad dar daug ką reikia nuveikti.
Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo savo maksimalistinius reikalavimus – Maskva nutrauks puolimą, jei Ukraina atiduos Rusijai teritorijas, kitaip kariuomenė jas užims jėga. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.