Mokslininkų vertinimas iš esmės sutampa su JAV žvalgybos išvadomis, teigė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas aiškiai pareiškė ketinantis dislokuoti Baltarusijoje vidutinio nuotolio raketas „Orešnik“, kurių numatomas nuotolis siekia iki 5500 km, tačiau tiksli dislokavimo vieta iki šiol nebuvo paskelbta.
Kai kurie ekspertai teigia, kad „Orešnik“ raketų dislokavimas pabrėžtų Kremliaus didėjantį pasitikėjimą branduolinio ginklo grėsme, siekiant atgrasyti NATO nares nuo ilgojo atstumo ginklų tiekimo Kyjivui.
Valstybinė naujienų agentūra „BelTa“ trečiadienį citavo gynybos ministro Viktoro Chrenino žodžius, kad „Orešnik“ raketų dislokavimas nekeis jėgų pusiausvyros Europoje ir yra Baltarusijos atsakas į Vakarų „agresyvius veiksmus“.
Pataisyta Rusijos strategija
Kalifornijos Middleburio tarptautinių studijų instituto tyrėjas Jeffrey'is Lewisas ir Virdžinijos CNA tyrimų bei analizės organizacijos tyrėjas Deckeris Evelethas teigė, kad savo išvadas dėl „Orešnik“ raketų dislokavimo grindė komercinės palydovų bendrovės „Planet Labs“ vaizdais, kuriuose matyti bruožai, atitinkantys Rusijos strateginę raketų bazę.
J. Lewisas ir D. Evelethas teigė esą 90 proc. tikri, kad mobilūs „Orešnik“ raketų paleidimo įrenginiai bus dislokuoti buvusioje oro bazėje netoli Krichevo, maždaug 307 km į rytus nuo Baltarusijos sostinės Minsko ir 478 km į pietvakarius nuo Maskvos.
2024 m. lapkritį Maskva išbandė „Orešnik“ raketą prieš taikinį Ukrainoje. V. Putinas giriasi, kad jos neįmanoma perimti dėl greičio, kuris, kaip teigiama, viršija 10 Machų (apie 12250 km/h).
V. Putinas planuoja dislokuoti šį ginklą „Baltarusijoje, kad jo veikimo spindulys apimtų didesnę Europos dalį“, sakė Johnas Foremanas, „Chatham House“ ekspertas, buvęs Jungtinės Karalystės gynybos atašė Maskvoje ir Kyjive.
J. Foremanas taip pat sakė, kad šį žingsnį vertina kaip reakciją į planus kitais metais Vokietijoje dislokuoti JAV konvencinius raketinius ginklus, tarp kurių yra ir vidutinio nuotolio hipergarsinė raketa „Dark Eagle“.
„Orešnik“ raketų dislokavimas įvyktų likus vos kelioms savaitėms iki 2010 m. Naujojo START susitarimo, paskutinio JAV ir Rusijos susitarimo, ribojančio strateginių branduolinių ginklų dislokavimą didžiausių pasaulio branduolinių valstybių, galiojimo pabaigos.
Po 2024 m. gruodžio susitikimo su savo Baltarusijos kolega Aliaksandru Lukašenka V. Putinas sakė, kad „Orešnik“ raketos galėtų būti dislokuotos Baltarusijoje antroje šių metų pusėje – tai dalis peržiūrėtos strategijos, pagal kurią Maskva pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų dislokuoja branduolinius ginklus už savo teritorijos ribų.
Praėjusią savaitę A. Lukašenka pasakė, kad pirmosios raketos buvo dislokuotos, tačiau jų dislokavimo vietos nenurodė.
A. Lukašenka sakė, kad Baltarusijoje bus dislokuota iki 10 „Orešnik“ raketų. Amerikos mokslininkai įvertino, kad šis objektas yra pakankamai didelis, kad jame tilptų tik trys paleidimo įrenginiai, o kiti gali būti dislokuoti kitoje vietoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarimo su Maskva dėl karo Ukrainoje pabaigos, o Ukraina ragina savo vakarų sąjungininkus siųsti ginklus, kurie gali pasiekti Rusijos gilumą. D. Trumpas kol kas atmetė Kyjivo prašymą tiekti „Tomahawk“ sparnuotąsias raketas, galinčias smogti Maskvai.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija jau tiekė sparnuotąsias raketas Ukrainai. Gegužę Vokietija paskelbė, kad kartu su Ukraina gamins tolimojo nuotolio raketas be apribojimų dėl nuotolio ar taikinių.
Skubintas statybų projektas
Amerikos mokslininkai teigė, kad „Planet Labs“ vaizdų analizė atskleidė skubų statybos projektą, kuris prasidėjo rugpjūčio 4–12 d. ir turėjo požymių, būdingų Rusijos strateginei raketų bazei.
Vienas „akivaizdus įrodymas“ lapkričio 19 d. nuotraukoje yra „karinio lygio geležinkelio perkėlimo punktas“, aptvertas apsaugine tvora, į kurį traukiniu galėtų būti pristatytos raketos, jų mobilūs paleidimo įrenginiai ir kiti komponentai, teigė D. Evelethas.
Kitas bruožas, pasak J. Lewiso, yra betoninio pagrindo išliejimas kilimo tako gale, kuris vėliau buvo užpilamas žeme, ir kurį jis pavadino „atitinkančiu užmaskuotą paleidimo punktą“.
Ženevoje gyvenantis Rusijos branduolinių pajėgų ekspertas Pavelas Podvigas sakė, kad jis skeptiškai vertina tai, jog „Orešnik“ raketų dislokavimas suteiktų Maskvai kokių nors papildomų karinių ar politinių pranašumų, išskyrus Baltarusijos apsaugos užtikrinimą.
„Nematau, kaip Vakaruose tai galėtų matyti kaip kažką kito nei jau dislokuotos raketos Rusijoje“, – sakė jis.
Tačiau J. Lewisas tikino, kad „Orešnik“ raketų dislokavimas Baltarusijoje pabrėžia, kaip Rusijos branduolinių ginklų dislokavimas už savo teritorijos ribų siunčia „politinį signalą“ apie didesnį pasitikėjimą jais.
„Ar galite įsivaizduoti, jei mes dislokuotume branduolinę „Tomahawk“ raketą Vokietijoje, o ne tik įprastines raketas? – sakė J. Lewisas. – Nėra jokios karinės priežasties dislokuoti šią sistemą Baltarusijoje, tik politinės.“
Parengta pagal „Reuters“ inf.