M. Andzansas pabrėžė, kad JAV institucijose Baltijos šalys vertinamos palankiai. Vis dėlto galutinį sprendimą, kilus krizei, priimtų vienas žmogus – JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Paklaustas, ar Baltijos šalys galėtų pasikliauti Vašingtonu krizės atveju, M. Andzansas priminė dabartinio prezidento elgesio modelį. Pasak jo, šiais metais D. Trumpas dažniau naudojo muitus ir bauginimą, o karinei jėgai ryždavosi tik tada, kai pergalė atrodė užtikrinta ir įsitraukimas – trumpalaikis.
Pavyzdžiu M. Andzansas pateikė Izraelio ir Irano karą. Jo vertinimu, JAV įsitraukė tik tada, kai Izraelis jau buvo „padaręs daugiausia darbo“ – pašalinęs generolus, mokslininkus ir oro gynybos sistemas, o Izraelio lėktuvai beveik nevaržomai skraidė virš Irano.
Kariniai pavyzdžiai
Būtent šioje situacijoje, anot M. Andzanso, vyko „Operation Midnight Hammer“ (liet. „Operacija Vidurnakčio kūjis“). Tąsyk D. Trumpas pasiuntė B-2 bombonešius ir kitus orlaivius smogti Irano branduoliniams objektams, o netrukus po to ėmėsi aktyviai spausti dėl paliaubų.
Ekspertas priminė ir JAV smūgius Sirijoje, Somalyje bei Jemene. Jis šias operacijas apibūdino kaip greitas, „chirurgines“ ir vykdytas be akivaizdaus noro plėsti konfliktą.
Komentuodamas P. Hegsetho pastabas apie Baltijos šalis ir Lenkiją, M. Andzansas priminė, kad šios valstybės Vašingtone turi gerą reputaciją. Viena iš priežasčių – dalyvavimas misijose Afganistane, Irake ir operacijoje prieš „Islamo valstybę“.
Ukrainos derybose su JAV – kalbos apie karių dislokavimą: pozicija buvo išreikšta saugumo garantijose
Tačiau jis akcentavo, kad lemiamas klausimas – kaip JAV elgtųsi, jei „kažkas nutiktų“ realiai. Pasak M. Andzanso, neaišku, ar tada Baltijos šalys ir Lenkija būtų matomos kaip patikimi, gerą įvaizdį turintys partneriai, ar tiesiog kaip „europiečiai“, kurių reputacija D. Trumpo akyse žemesnė.
Ukrainos karas
Karas Ukrainoje ir taikos derybų procesas, M. Andzanso nuomone, kelia dviprasmiškas emocijas. Jis priminė, kad D. Trumpas yra tvirtinęs, jog Rusija nepuls kitų kaimynių, kol jis vadovauja JAV.
Vis dėlto, anot eksperto, Rusija gali turėti kitokią skaičiuotę. M. Andzansas neatmeta, kad Kremlius gali manyti, jog D. Trumpas pasirengęs „padalyti Ukrainą“.
Susiję straipsniai
Jis atkreipė dėmesį, kad JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas lankėsi Maskvoje ir Sankt Peterburge. Po šių vizitų, M. Andzanso vertinimu, S. Witkoffas ėmė kartoti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino naratyvus.
Ekspertas pabrėžė, jog hipotetiškai panašus požiūris galėtų būti taikomas ir Narvai bei Daugpiliui. Jo žodžiais, jei įsigalėtų logika „prekiaujame teritorija“ ir „jie juk kalba rusiškai“, tokie miestai galėtų būti vertinami ypač rizikingame kontekste.
JAV ir Europa
M. Andzansas „liūdnu įvykiu“ pavadino santykių su Baltarusija „perkrovimą“. Jo manymu, ši politika siunčia klaidingus signalus visam regionui.
Ekspertas pabrėžė, kad JAV keičiasi ir ilgalaikėje perspektyvoje tampa labiau savanaudiškos. Jis priminė, kad dabartinė administracija aiškiai signalizavo planuojanti mažinti karių skaičių Europoje.
M. Andzanso teigimu, net jei viešai skamba paramos žodžiai ir amerikiečių kariai regione rotuojami, bendras paramos Europai lygis gali būti mažesnis. Tuo pat metu pati Europa vis dažniau susilaukia kritikos iš Vašingtono.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į paties P. Hegsetho pozicijos nestabilumą, prisimindamas „Signalgate“ ir kitus skandalus. Jo vertinimu, P. Hegsethas gali būti patrauktas į šalį ir pakeistas, pavyzdžiui, JAV viceprezidento J.D. Vance'o bičiuliu, sausumos pajėgų sekretoriumi Danu Driscolllu ar gynybos politikos pavaduotoju Elbridge'u Colby.
Grėsmės vertinimas
M. Andzansas pabrėžė, kad šių veikėjų požiūris į Europą dažniausiai yra neigiamas. Jie nuolat akcentuoja poreikį JAV geopolitinį dėmesį perkelti į Aziją ir Kiniją.
Ekspertas pabrėžė, jog potencialios „X valandos“ atveju sprendimus reikėtų priimti labai greitai. Tačiau, anot jo, žvalgybos tarnybos paprastai iš anksto mato įspėjamuosius ženklus, nes niekas neįvyksta visiškai „iš niekur“.
Pavyzdžiu jis priminė Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Prieš šį puolimą, pasak M. Andzanso, buvo akivaizdžių požymių, kuriuos matė tiek žvalgyba, tiek politikai.
Kartu jis įspėjo, kad politikų palaikymo žodžiai ne visada virsta realiais veiksmais. Čia M. Andzansas pateikė sankcijų klausimą kaip iliustraciją.
Europos gynyba
Ekspertas priminė respublikono senatoriaus Lindsey Grahamo pareiškimą, esą jis pasirengęs remti itin griežtas sankcijas Rusijai. Tačiau, anot M. Andzanso, šie pažadai kol kas nepasistūmėjo, nors balsavime, jo vertinimu, tokias sankcijas remtų apie 80 senatorių.
Kalbėdamas apie Europos gynybos stiprinimą, M. Andzansas akcentavo, kad grėsmė ne visose Europos Sąjungos valstybėse nuotaikos vienodos. Vienos šalys gyvena tiesioginėje grėsmės zonoje, kitos ją mato kur kas abstrakčiau.
Jo teigimu, Vokietija, nepaisant trūkumų, yra nuveikusi nemažai. M. Andzansas itin svarbiu žingsniu pavadino Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje.
Jis retoriškai klausė, ar, ciniškai žiūrint, Liuksemburgui ir Belgijai iš tiesų reikia nerimauti dėl Rusijos invazijos. Anot eksperto, šios valstybės labiau pažeidžiamos dėl dronų incidentų, kibernetinių atakų ir šnipinėjimo.
M. Andzansas pridūrė, kad Latvija pagrįstai reikalauja daugiau iš Europos partnerių. Tačiau kartu, jo žodžiais, būtina prisiminti, kad dauguma kitų Europos valstybių gyvena žymiai žemesnio grėsmės lygio sąlygomis.
Latvijos pasirinkimai
Kalbėdamas apie Latvijos žingsnius, M. Andzansas pažymėjo, kad visuotinė nacionalinė tarnyba galėjo būti įvesta anksčiau. Šiemet, anot jo, šaukiama apie 1000 žmonių 11 mėnesių tarnybai, o kitąmet – apie 1600.
Tuo metu Estija ir Lietuva kasmet parengia maždaug po 4000 žmonių. Per penkerius metus tai suteikia apie 20 tūkst. apmokytų rezervistų.
Ekspertas labai kritiškai įvertino situaciją, susijusią su prekyba su Rusija ir Baltarusija bei geležinkelio bėgiais. Pasak M. Andzanso, Rusija vis dar yra šešta pagal dydį Latvijos eksporto rinka, kuriai tenka daugiau nei 800 mln. eurų vertės prekių.
Jis pabrėžė šioje situacijoje matantis tam tikrą dvilypumą. Viena vertus, Latvija remia Ukrainą ir stiprina savo gynybą, kita vertus, vis dar tęsia prekybą su agresore.
M. Andzansas pridūrė, kad ginkluotosios pajėgos ragina geležinkelio bėgius į Rusiją ir Baltarusiją ardyti. Jis pabrėžė, jog laisvė turi savo kainą, net jei tai reiškia ekonominius nuostolius.
Ekspertas kritikavo ir požiūrį, kad sprendimai dėl bėgių turėtų būti priimami tik Latvijai, Lietuvai ir Estijai kartu. Jo teigimu, toks reikalavimas yra žingsnis atgal, nes bendras sprendimas vargiai įmanomas, ypač dėl to, kad Lietuva turi pagal ES ir Rusijos sutartį įtvirtintą tranzitą į Karaliaučių.
Apibendrindamas M. Andzansas pabrėžė, kad Latvija jau padarė daug, bet tempas galėjo būti greitesnis, o pozicija – labiau principinga. Tai ypač pasakytina apie prekybą su Rusija ir geležinkelio jungtis su Rusija bei Baltarusija.
Jo teigimu, Latvija gali apsieiti be rusiškų dujų ir elektros, tačiau kol kas nenori apsieiti be rusiškos rinkos.