Į Grenlandiją atvyko 15 Prancūzijos karių

2026 m. sausio 15 d. 13:17
JAV prezidentui grasinant aneksuoti Grenlandiją, į salos sostinę Nuką atvyko pirmieji prancūzų kariai. Apie 15 lengvųjų pėstininkų yra vietoje, kad pasirengtų bendroms karinėms pratyboms su kitų Europos šalių kareiviais, ketvirtadienį stočiai „France Info“ sakė Prancūzijos ambasadorius Olivier‘as Poivre d’Arvor‘as.
Daugiau nuotraukų (2)
„Tai stiprus politinis signalas“, – pabrėžė jis. Tikslas esą yra „parodyti JAV, kad NATO yra Grenlandijoje“.
Prancūzų kariai yra Europos misijos „Arctic Endurance“ dalis. Ši misija, Danijos prašymu, prasideda ketvirtadienį. Europos karių nusiuntimas dėl amerikiečių grėsmės yra „beprecedentis“, kalbėjo ambasadorius. Kartu, anot jo, vyksta tolesni pokalbiai.
„Diplomatija tęsiama. Rasime sprendimą diplomatiniu būdu“, – sakė O. P. d’Arvor‘as. Rusija yra vienintelė grėsmė Arkties regionui ir Baltijos šalims, pridūrė jis.

Grenlandiją netrukus pasieks pirmieji Prancūzijos kariai: planų turi ir kitos NATO narės

Vokietija trečiadienį paskelbė nusiųsianti į Grenlandiją 13 Bundesvero karių. Jie čia žvalgys „galimo karinio indėlio paremti Daniją, šiai užtikrinant saugumą regione, sąlygas“. Tai, pavyzdžiui, gali būti jūrų erdvės stebėjimo pajėgumai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusiomis savaitėmis ne kartą reiškė pretenzijas į Grenlandiją ir tai argumentavo saugumo interesais. Antradienį jis patvirtino, kad Grenlandija „turi būti JAV rankose“. Visa kita esą „nepriimtina“.
Tarp Europos NATO partnerių tai sukėlė nerimą dėl Aljanso ateities.
Autonomiškai valdoma Grenlandija priklauso Danijai, kuri yra NATO dalis.
Vokietija: misija Grenlandijoje skirta atremti Rusijos ir Kinijos grėsmes
Vokietijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad kelių Europos NATO narių žvalgybos misijos Grenlandijoje tikslas yra „ištirti saugumo užtikrinimo galimybes atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos grėsmes Arktyje“.
Ministerija neužsiminė apie JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartotas pretenzijas į Danijos autonominę teritoriją.
Vokietija, Prancūzija, Švedija ir Norvegija trečiadienį paskelbė dislokuojančios karius, netrukus po Vašingtone įvykusio JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimo, per kurį nepavyko išspręsti nesutarimų dėl salos.
Vokietijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad 13 karių Bundesvero komanda siekia padėti „ištirti sąlygas galimam kariniam indėliui paremiant Daniją ir garantuojant saugumą regione“.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime ministerija pakartojo JAV poziciją, kad didžiausią grėsmę regione kelia Rusija ir Kinija. Cituojamas gynybos ministras Borisas Pistorius, sakęs, kad „Rusija ir Kinija vis dažniau naudojasi Arktimi kariniams tikslams, taip keldamos grėsmę transporto, komunikacijos ir prekybos laisvei“.
„NATO to neleis ir toliau laikysis taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos. Man labai svarbus glaudus NATO bendradarbiavimas, ypač su mūsų JAV partneriais, vykdant Danijos vadovaujamą bendrą žvalgybą Grenlandijoje“, – sakė B. Pistorius.
Grenlandija.<br>EPA-ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (2)
Grenlandija.
EPA-ELTA nuotr.
Ministerija teigė, kad bendra misija vyksta Danijos kvietimu ir skirta „surinkti esminę informaciją apie vietos sąlygas operacijų ir mokymo galimybėms“.
Vokietijos dalinys ketvirtadienį pirmiausia skris į Danijos Karupo aviacijos bazę, iš ten penktadienį Europos sąjungininkės kartu skris į Grenlandiją Danijos civiliniu lėktuvu, sakoma ministerijos pranešime.
„Mūsų požiūriu, šis bendras skrydis yra stiprus mūsų vienybės ženklas“, – pabrėžė ministerija.
JAVGrenlandijaPrancūzija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.