ISW priminė, kad, pasak Rusijos prezidento, karas Ukrainoje yra „tiesioginė pasekmė“ to, kad Vakarai ignoravo Rusijos interesus. Esą tai vyko plečiant NATO, nepaisant tariamų viešų pažadų to nedaryti.
Analitikai pabrėžia, kad taip V. Putinas parodė, jog jo netenkintų taikos susitarimas, kuris liestų vien Ukrainą. Jo tikslas – susitarimas, kuriame numatyta radikali NATO restruktūrizacija.
ISW vertinimu, Kremlius siekia plataus masto pokyčių visos Europos saugumo architektūroje. Tai reikštų, kad dabartinė sistema, veikusi po Šaltojo karo, būtų iš esmės perrašyta.
Kremlius aiškina apie kasdien blogėjančią Kyjivo padėtį: esą lieka vis mažiau pasirinkimų
Analitikai taip pat aiškina, kad jei NATO būtų įvykdžiusi ultimatumus, kuriuos V. Putinas iškėlė 2021 m. pabaigoje ir kuriuos jis priminė kalboje 2026 m. sausio 15 d., tai faktiškai reikštų Aljanso žlugimą. Toks scenarijus verstų iš naujo konstruoti Europos saugumo sistemą.
ISW vertinimas
„V. Putinas ne kartą pademonstravo, kad jo reikalavimai yra platesni nei tie, kuriuos numato JAV siūlomas 28 punktų planas ir vėlesni taikos planai“, – konstatuoja ISW. Institutas akcentuoja, kad Kremlius neapsiriboja vien tuo, kas viešai įvardyta diplomatiniuose dokumentuose.
Pasak ISW, V. Putinas išlieka ištikimas savo pirminiams 2021 ir 2022 metų kariniams tikslams. Šie tikslai peržengia teritorinius klausimus ir nėra susiaurinti vien iki Ukrainos.
Susiję straipsniai
Tai reiškia, kad Kremliaus siekiai apima platesnį Vakarų ir Rusijos santykių ir jėgų balanso pakeitimą. Analitikų nuomone, Kremlius siekia įtvirtinti savo įtakos sferas ir apriboti NATO vaidmenį regione.
ISW pabrėžia, kad V. Putino reikalavimai susiję ne tik su karo pabaiga. Jie liečia ir NATO struktūrą, ir JAV bei Europos saugumo įsipareigojimus žemyne.
V. Putino kalba
Sausio 15 d. per įgaliojimų raštų įteikimo ceremoniją, kurioje dalyvavo 34 šalių ambasadoriai, V. Putinas vėl kalbėjo apie karą ir taiką. Jis viešai grasino Ukrainai karo tęsiniu.
Rusijos vadovas pasiūlė „grįžti prie Rusijos iniciatyvų dėl naujos ir teisingos saugumo architektūros aptarimo“. Tuo pat metu jis dar kartą apkaltino Ukrainą dėl to, kad karas esą vis dar tęsiasi.
V. Putino teigimu, „krizė aplink Ukrainą tapo tiesiogine Rusijos interesų ignoravimo pasekme“. Jis vėl priekaištavo NATO dėl plėtros prie Rusijos sienų, nepaisant tariamai „viešai duotų“ Vakarų pažadų to nedaryti.
Be to, diktatorius skundėsi, kad situacija tarptautinėje arenoje „vis labiau ir labiau degraduoja“. Anot jo, diplomatinį dialogą vis dažniau pakeičia vienašaliai ir, kaip jis tvirtino, itin pavojingi veiksmai.