Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad siekiant veiksmingai reaguoti į saugumo iššūkius ir greičiau priimti sprendimus reikėtų sukurti Europos saugumo tarybą ir turėti 100 tūkst. karių nuolatinę kariuomenę.
Pasak A.Kubiliaus, tokia plataus masto sistema būtų svarbus žingsnis formuojant būsimą Europos gynybos architektūrą: naujos pajėgos galėtų prireikus pakeisti JAV kontingentą, jei Vašingtonas nuspręstų išvesti savo karius iš Senojo žemyno.
Buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas Rupertas Smithas pažymėjo, kad naujos karinės struktūros dėlionė pareikalautų daug laiko ir esminių klausimų sprendimo, o ne vien teorinių svarstymų, kaip tokia sistema galėtų atrodyti Europos gynybos kontekste. Kiltų rimtų teisinių ir politinių kliūčių.
„Ar Europos nuolatinė armija yra teisingas atsakymas? Trumpuoju laikotarpiu tuo labai abejoju. Šios abejonės kyla dėl praktinių viršnacionalinės kariuomenės formavimo aspektų – juk kalbama ne apie privačią karinę kompaniją, o apie Europos Sąjungos armiją“, – sakė R.Smithas.
Generolas atkreipė dėmesį: „Aš buvau britų kareivis ir prisiekiau ištikimybę tuometinei karalienei.
Prancūzai prisiekė ištikimybę savo respublikai. Mes esame saistomi savo valstybės įstatymų, ta valstybė mums moka atlyginimą. Tačiau ar mokėtų Europos Sąunga? Kam kariai prisiektų – Briuseliui ar Strasbūrui? Ir kuris teismas nagrinėtų jų veiksmus, jei kas nors nutiktų? Teisinis aspektas yra lemiamas, nes turi egzistuoti konkretus subjektas, suteikiantis teisę britų kariui nužudyti kitos kariuomenės kareivį ar net tiesiog nešiotis ginklą gatvėje“, – teigė R.Smithas.
Buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas taip pat nėra įsitikinęs, kad dalies Europos šalių piliečiai sutiktų, jog jų teritorijoje būtų dislokuoti ES, o ne nacionalinėms pajėgoms priklausantys kariai.
Tokia situacija kelia vadovavimo, atskaitomybės ir sprendimų priėmimo niuansų ir apsunkina plataus masto integraciją: „Tai esminiai klausimai. Nesakau, kad į juos nėra atsakymų, tačiau sprendimų paieška gali užtrukti ne vienus metus.“
R.Smithas pabrėžė, kad bet kokie iš nacionalinių kariuomenių formuojami ES kontingentai reikalautų aiškios ir patikimos vadovavimo grandinės: „Europos Sąjunga neturi tokių vadovavimo struktūrų kaip NATO, todėl nematau priežasčių, kodėl tokia iniciatyva negalėtų būti NATO vadovavimo sistemos Europoje dalis.“
Generolas atkreipė dėmesį ir į praktinius pajėgų dubliavimo klausimus, jei Europa siektų turėti itin mobilius karinius dalinius: „Ar tie kontingentai būtų atskirti nuo tų, kuriuos valstybės jau skyrusios NATO?
Yra tiktai viena kariuomenė, vienas karinis jūrų laivynas ir vienos oro pajėgos. Jokia valstybė negali sau leisti turėti jų po dvi.“
Parengta pagal „Mezha.net“ inf.