Pasak jo, pagrindinių Europos valstybių vadovai, ypač Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, padarė rimtą strateginę klaidą, nepripažindami, kad geopolitinės įtakos centras jau pasislinko už Europos ribų.
Vakarų iliuzijos dėl karo
W. Münchau lygina dabartinius Vakarų lūkesčius su iliuzijomis, buvusiomis Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, kai daugelis tikėjo, kad karo veiksmai baigsis per kelis mėnesius. Jo nuomone, Rusijos karo su Ukraina atveju šios iliuzijos yra dar didesnės.
„Mes norime, kad Rusija pralaimėtų, o Ukraina kariautų tiek, kiek reikia – idealiu atveju amžinai“, – pažymi jis, pabrėždamas, kad toks požiūris neturi realistiško pagrindo.
W. Münchau atskira klaida laiko įsitikinimą, kad Rusija liks amžinai izoliuota – su įšaldytomis lėšomis, be prieigos prie diplomatijos, tarptautinių sporto varžybų ir pasaulio rinkų.
Jo nuomone, po karo pabaigos santykiai neišvengiamai pradės normalizuotis, nes verslas siekia grįžti prie įprastų bendradarbiavimo modelių.
Rusija prisitaikė prie sankcijų
Autorius pabrėžia, kad Vakarai sistemingai nuvertino Rusijos gebėjimą prisitaikyti. Nepaisant 19 ES sankcijų paketų ir daugybės prognozių apie bankrotą ir išteklių išsekimą, Rusijos ekonomika perėjo į karinį režimą ir augo greičiau nei dauguma Vakarų ekonomikų.
Pasak W. Münchau, neteisinga buvo ir dolerio rodiklių naudojimas Rusijos ekonomikos masto vertinimui. Jei skaičiuoti pagal perkamosios galios paritetą, kurį taiko Pasaulio bankas, Rusija yra pranašesnė už Vokietiją ginklų gamybos pajėgumų atžvilgiu.
„Rusijai nereikia dolerių ar eurų tankams ir raketoms gaminti“, – pažymi jis, pridurdamas, kad finansinių sunkumų šiandien labiau patiria būtent Europos šalys.
Dar viena Vakarų klaida, kurią W. Munchau įvardija, yra strateginio aljanso tarp Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos nuvertinimas. Karo metu Maskva ir Pekinas žymiai sumažino priklausomybę nuo JAV dolerio finansinės sistemos, o tai, autoriaus nuomone, turės ilgalaikių pasekmių.
Visgi piliečiams bei verslui, o ne karo sektoriui, kitų šaltinių duomenimis, sekasi sunkokai. Kiek anksčiau skelbta, kad Rusijos Federacija ruošiasi didelio masto smulkaus ir vidutinio verslo uždarymo bangai dėl karo sukeltos biudžeto krizės. Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Kovos su dezinformacija centro „Telegram“ kanalu.
Pranešime teigiama, kad atsižvelgiant į PVM padidėjimą ir apribojimus naudotis supaprastinta mokesčių sistema, finansų analitikai paskelbė tokią prognozę – iki 30 proc. mažų ir vidutinių įmonių, veikiančių sektoriuje, užsidarys.
„Ieškodama būdų, kaip papildyti deficitinį biudžetą, Putino vyriausybė žaidžia itin pavojingą žaidimą. Taip, trumpuoju laikotarpiu iš tiesų bus papildomų mokesčių pajamų, bet galiausiai valstybė praras daug daugiau: užsidarančios įmonės visai nemoka mokesčių“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitoje pažymima, kad augant karo išlaidoms ir ekonomikos sąstingiui, Kremlius vėl renkasi lengviausią kelią – perkelti finansinę naštą piliečiams ir verslui.
„Nors propaganda byloja, kaip Rusija „nuolat taikosi į sankcijas“ ir vaizduoja „Putino ekonominį stebuklą“, iš tikrųjų ekonomika vis labiau senka“, – apibendrino Kovos su dezinformacija centras.
Kaip gali baigtis karas
W. Münchau mano, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigsis ne vienos iš šalių visiška pergale ar pralaimėjimu, o taikiu susitarimu ar įšaldytu sprendimu.
Jis prognozuoja, kad Rusija išlaikys kontrolę Donbase, taip pat okupuotose Zaporižios ir Chersono srityse.
Tuo pačiu metu jis pabrėžia, kad Ukraina neturėtų būti laikoma nugalėta: jos pagrindinis tikslas – išsaugoti nepriklausomybę – bus pasiektas, o tai dar 2022 m. vasario mėn. neatrodė akivaizdu.
Palaipsnis santykių normalizavimas
W. Münchau nuomone, normalizavimo procesas jau faktiškai prasidėjo. Jis nurodo verslo ryšių augimą, neformalius diplomatinius kanalus ir laipsnišką Rusijos izoliacijos tarptautiniame sporte sušvelninimą.
Analitiko nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje Europa, ypač Vokietija ir Jungtinė Karalystė, grįš prie verslo santykių su Rusija, nors ir su didesnėmis išlygomis nei anksčiau.
Apibendrindamas, W. Münchau eurocentrinį požiūrį į pasaulį vadina didžiausia Europos strategine klaida – įsitikinimu, kad būtent ji lieka pasaulio politikos centru, nors svarbiausi sprendimai priimami jau kituose žemynuose.
„Kliedesiai – tai ne vien psichinė būsena. Tai nuosmukio požymis“, – apibendrina autorius.
Parengta pagal „Unian“ inf.