Analitikai pabrėžia, kad Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir britų MI6 labai tiksliai prognozavo patį puolimo scenarijų, tačiau suklydo vertindamos jo baigtį ir tikėjosi greito Ukrainos žlugimo.
Pirmieji ženklai
Rusija ketinimai pradėti didelio masto karą pradėjo aiškėti jau 2021 metų pavasarį.
Ukrainai minint Maidano revoliucijos metines – griežtas V. Zelenskio atsakas dėl Donbaso: kariuomenės neišves
Tuomet Rusijos kareiviai pradėjo telktis šalia Ukrainos sienų ir okupuotame Kryme. Oficialiai tai buvo vadinama „pratybomis“, tačiau mastas kėlė pagrįstų įtarimų.
Tuometiniai žvalgybiniai duomenys rodė, kad per kasmetinį kreipimąsi balandžio 21 dieną V. Putinas buvo pasirengęs mėginti ideologiškai pagrįsti puolimą prieš Ukrainą.
Tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas, gavęs šią informaciją savaite anksčiau, taip sunerimo, kad nusprendė pats paskambinti V. Putinui.
Susiję straipsniai
Kaip pasakojo J. Bideno nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, JAV prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl karinių pajėgų telkimo ir paragino deeskaluoti situaciją.
Buvęs JAV preizdentas pasiūlė surengti viršūnių susitikimą su V. Putinu per artimiausius mėnesius, žinodamas, kad tokia platforma Rusijos vadovui būtų patraukli.
Po šio skambučio V. Putino kalba, kaip pažymi „The Guardian“, buvo gerokai mažiau agresyvi, nei tikėtasi. Dar daugiau – jau kitą dieną Rusijos kariuomenė paskelbė pabaigusi pratybas prie Ukrainos sienos ir apie dalies pajėgų atitraukimą.
Birželį Ženevoje įvykusiame J. Bideno ir V. Putino susitikime Rusijos vadovas beveik neužsiminė apie Ukrainą.
Tačiau, kaip pabrėžia „The Guardian“, netrukus paaiškėjo, kad diplomatinė kalba nesutapo su realiais sprendimais.
Praėjus vos kelioms savaitėms, V. Putinas paskelbė ilgą esė apie Ukrainos istoriją, grįždamas iki IX amžiaus ir bandydamas įrodyti, kad „tikras Ukrainos suverenitetas įmanomas tik partnerystėje su Rusija“.
Šis tekstas atskleidė jo ketinimus daug aiškiau nei bet kuris diplomatinis pareiškimas.
Jau 2021 metų rugsėjį Rusija vėl pradėjo telkti pajėgas prie Ukrainos sienos. Po mėnesio karių skaičius tapo toks, kad net skeptiškiausi stebėtojai nebegalėjo apsimesti to nematantys.
Augantis spaudimas
Pasak „The Guardian“, JAV tuo metu gavo naujų žvalgybinių duomenų apie Rusijos planus, kurie buvo gerokai detalesni ir labiau šokiruojantys nei pavasarį.
Tuomet manyta, kad Rusija gali bandyti oficialiai aneksuoti Donbasą arba per pietinę Ukrainos dalį atverti sausumos koridorių iki okupuoto Krymo.
Be to, tapo vis aiškiau, kad V. Putinas svarsto ir kur kas platesnius tikslus – galimybę užimti Kyjivą ir pakeisti Ukrainos valdžią.
Daugelis JAV politinio elito atstovų tokius vertinimus sutiko skeptiškai, tačiau žvalgybos analitikai buvo akivaizdžiai sukrėsti savo pačių surinktų duomenų.
Spalio pabaigoje CŽV ir MI6 išsiuntė Kyjivui memorandumus su naujais, ypač nerimą keliančiais vertinimais. Ukrainos pusė ir toliau laikėsi skeptiškos pozicijos ir abejojo, ar Kremlius išdrįs pradėti tokio masto karą.
Lapkričio viduryje į Kyjivą atvykęs Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace’as aiškiai pasakė V. Zelenskiui, kad, Londono vertinimu, Rusijos invazija tikrai įvyks. Jis ragino ruoštis karui ir mobilizuoti valstybę.
„The Guardian“ pasakoja, kad V. Zelenskis tuo metu klausėsi, tačiau atrodė labiau pasyvus nei pasirengęs ryžtingiems veiksmams.
Jis jau nebepasitikėjo galimybe susitarti su V. Putinu, tačiau bijojo, kad vieši pareiškimai apie artėjantį karą sukels paniką Ukrainoje.
V. Zelenskį vis labiau erzino tai, kad amerikiečiai ir britai ėmė apie neišvengiamą invaziją kalbėti ne tik privačiai, bet ir viešai.
Lapkritį jis pasiuntė vieną aukščiausių savo saugumo pareigūnų su ypač slapta misija į vieną Europos sostinę.
Per žvalgybinius kanalus buvo perduota žinia, kad karo baimė esą yra „neteisinga“, o visa ši retorika reikalinga tik tam, kad JAV galėtų padidinti spaudimą Rusijai.
„The Guardian“ teigimu, tai parodė, kad V. Zelenskis ir jo komanda nepasitikėjo Vakarais. Rusijos invazijai prasidėjus, daugeliui Vakaruose ir Ukrainoje teko skubiai pripažinti savo klaidas.
Žvalgyba buvo teisi dėl paties puolimo, tačiau politikai – nuo Kyjivo iki kai kurių Europos sostinių – pernelyg ilgai laikėsi iliuzijos, kad V. Putinas „racionaliai“ tokio sprendimo nepriims.
Nerimą sukėlęs vizitas
2021 metų lapkritį CŽV direktorius Williamas Burnsas nuskrido į Maskvą, kad V. Putinui perduotų J. Bideno perspėjimą apie „katastrofiškas“ ekonomines ir politines pasekmes Rusijai, jei ši užpultų Ukrainą.
Vis dėlto dėl griežta V. Putino griežta izoliacija lėmė, kad W. Burnsui su Rusijos vadovu pavyko tik pasikalbėti telefonu.
Pokalbio metu W. Burnsas aiškiai pareiškė žinantis, kad Rusija ruošiasi plataus masto invazijai.
V. Putinas tai ignoravo ir ėmė aiškinti, esą žvalgyba jam pranešė apie amerikiečių karo laivą Juodojoje jūroje, kurio raketos per kelias minutes galėtų pasiekti jo buvimo vietą.
Pasak „The Guardian“, V. Putinas šį argumentą pateikė kaip Rusijos strateginio pažeidžiamumo įrodymą „vienapoliame pasaulyje“, kuriame dominuoja JAV.
W. Burnsui ir jo komandai šis pokalbis bei trys įtempti susitikimai su aukščiausiais V. Putino saugumo komandos nariais kėlė itin didelį nerimą.
Grįžęs iš Maskvos žvalgybos vadovas savo vertinimus pateikė J. Bidenui, o praėjus trims su puse mėnesio V. Putinas davė įsakymą pradėti invaziją.
Suklydo dėl pasekmių
„The Guardian“ pažymi, kad CŽV ir MI6 teisingai nuspėjo puolimo mastą ir kryptis, bet smarkiai suklydo manydamos, jog Ukrainos žlugimas bus greitas ir beveik neišvengiamas.
Tuo pat metu dauguma Europos žvalgybos tarnybų atsisakė patikėti, kad XXI amžiuje apskritai įmanomas tokio masto karas.
Europos sostinės puikiai prisiminė abejotinus žvalgybos duomenis, kuriais prieš du dešimtmečius buvo grindžiama invazija į Iraką. Dėl to daugelis nenorėjo pasitikėti amerikiečių perspėjimais, kurie jiems atrodė beveik fantastiški.
Pasak „The Guardian“, tuo metu tokiam puolimui visiškai nepasirengusi buvo ir Ukrainos valdžia. V. Zelenskis kelis mėnesius atmetė vis griežtėjančius JAV perspėjimus kaip „panikos kurstymą“ ir net slopino dalies savų kariškių bei žvalgybininkų nuogąstavimus.
Galiausiai, anot vieno amerikiečių žvalgybos atstovo, artėjant invazijai nuotaikos Kyjivo saugumo struktūrose ėmė keistis.
„Per paskutines savaites žvalgybos vadovai tai suprato – nuotaika pasikeitė, bet politinė vadovybė atsisakė tai priimti iki pat galo“, – cituojamas šaltinis.
Leidinys pažymi svarbiausią pamoką: pavojinga atmesti scenarijus vien todėl, kad jie atrodo neracionalūs ar „neįmanomi“.
Galutinis sprendimas
„The Guardian“ teigia, kad CŽV išsiaiškino labai daug informacijos apie V. Putino planus pulti Ukrainą, tačiau vieno dalyko tiksliai nesužinojo – kada jis pirmą kartą nusprendė pradėti plataus masto invaziją.
Kai kurie analitikai, išnagrinėję visus įrodymus, mano, kad V. Putinas sprendimą galėjo priimti dar 2020 metų pirmoje pusėje.
Būtent tuo metu V. Putinas inicijavo konstitucinius pakeitimus, leidžiančius jam likti valdžioje ir po 2024 metų.
Tuo pat metu, būdamas ilgalaikėje izoliacijoje dėl COVID-19 pandemijos, jis, kaip pranešama, skaitė knygas apie Rusijos istoriją ir svarstė apie savo vietą joje.
Kai vasarą kaimyninėje Baltarusijoje buvo žiauriai numalšinti protestai, diktatorius Aliaksandras Lukašenka liko silpnesnis ir labiau priklausomas nuo Kremliaus nei bet kada anksčiau.
„The Guardian“ spėja, kad tai V. Putinui atvėrė galimybę spausti A. Lukašenką leisti naudoti Baltarusijos teritoriją kaip placdarmą invazijai į Ukrainą.