Skambus R. Vaikšnoro interviu: „Gal Vokietijai reikia padaryti namų darbus“

R. Vaikšnoras pabrėžė, kad Rusija puola ne stiprias, o silpnas valstybes, todėl sąjungininkai privalo skubiai didinti gynybos pramonės apimtis.

„Mano sandėliai beveik tušti, todėl gaminkite greičiau“, – akcentavo R. Vaiksnoras.

Kaip rašo „Die Welt“ žurnalistė Carolina Druten interviu lietuvis skyrė valandą ir kalbėjo ne tik apie Suvalkų koridorių, bet ir apie Vokietijos politinius sprendimus bei ilgalaikę Rusijos grėsmę.

Lietuva išlieka strategiškai pažeidžiama tarp Rusijos valdomo Kaliningrado ir Baltarusijos, o siauras Suvalkų koridorius yra vienintelis sausumos ryšys tarp Baltijos šalių ir likusios NATO teritorijos. Pasak R. Vaikšnoro, situacija pagerėjo po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO, nes atsivėrė daugiau galimybių pastiprinimą gabenti per Baltijos jūrą.

Vis dėlto kelias per jūrą išlieka ilgas ir pažeidžiamas, nes regione veikia Rusijos Baltijos laivynas. Kartu su Lenkija Lietuva vykdo „Oršos“ planą, kuriuo siekiama integruoti ir sinchronizuoti abiejų šalių pajėgas.

Artimiausiomis dienomis, generolo teigimu, Marijampolės rajone, netoli Suvalkų koridoriaus, vyks bendros pratybos. Tai dalis praktinio pasirengimo scenarijui, jei būtų mėginama atkirsti koridorių.

Interviu taip pat buvo paliestas Kapčiamiesčio poligono klausimas. Šiuo metu derinamasi su vietos gyventojais dėl žemės ir kompensacijų, o R. Vaikšnoras patikino, kad siekiama susitarimo. Savivaldybės, anot jo, remia projektą, nes karių buvimas atneša darbo vietų, infrastruktūros, naujų kelių ir tiltų.

Lietuvos parlamentas galutinį sprendimą dėl tokios ilgalaikės dislokacijos turėtų priimti pavasarį. R. Vaikšnoras skaičiuoja, kad tokia plėtra truktų maždaug dvejus–trejus metus.

Dalis ekspertų mano, kad Rusijai užpuolus NATO, Kaliningradas taptų vienu pagrindinių atsakomųjų smūgių taikinių. Čia dislokuotos Rusijos oro gynybos sistemos ir branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos.

R. Vaikšnoras atkreipė dėmesį, kad NATO karo žaidimuose svarstomi įvairūs scenarijai.

„Mes karo nenorime, bet privalome atgrasyti Rusiją“, – pabrėžė jis, pridūręs, kad tam tikromis sąlygomis tektų smogti atgal – gal Kaliningrade, gal kitur.

Generolas vengė spėlioti, ar Kaliningradą būtų galima neutralizuoti per valandas ar per dienas, tačiau primenė apie NATO pajėgumus,: penktos kartos naikintuvus, didelio nuotolio precizines raketas, specialiąsias pajėgas su taikinių sąrašais.

Pasak R. Vaikšnoro, aljanso požiūris yra daugialypis: sausuma, jūra, oras, kosmosas, kibernetinis laukas. Lietuva kartu su sąjungininkais kuria naujas sistemas, remdamasi Ukrainos karo pamokomis, ir planuoja įsigyti didesnio nuotolio ginkluotę.

„Vis dėlto norime taikos, kamuolys yra Rusijos pusėje“, – akcentavo R. Vaikšnoras.

Ilgojo nuotolio raketų sistemos, tokios kaip „Taurus“ ar HIMARS, yra priklausomos nuo vokiškos ar amerikietiškos programinės įrangos ir politinių sprendimų. Dėl to Ukraina pradėjo kurti savo sistemas, nepriklausomas nuo tokių apribojimų.

„Taip, tai yra alternatyva ir mums“, – kalbėdamas apie Lietuvos planus pritarė R. Vaikšnoras. Jis giria ukrainiečių vystomas sistemas „Palianytsia“, „Liutyi“, FP-5 „Flamingo“, galinčias smogti toli Rusijos gilumoje.

Pasak kariuomenės vado, Lietuva svarsto tokių technologijų perėmimo galimybes, bet esminis prioritetas – turėti savų pajėgumų, kuriuos kontroliuoja pati Lietuva.

„Tai būtų atgrasymo instrumentas, galbūt kuriamas kartu su Ukraina arba perimant jos technologijas“, – svarstė R. Vaikšnoras.

Tačiau generolas pripažįsta, kad mažai šaliai vien savo jėgomis apsiginti nepakanka. Net tobulinant nacionalines galimybes, Lietuva išlieka priklausoma nuo NATO sąjungininkų, jų karių ir logistikos.

„Die Welt“ neseniai atliktas karo žaidimas parodė, kad Vokietija krizės atveju gali reaguoti politiškai vangiai, ypač jei nebūtų aiškios JAV lyderystės. Paklaustas, ar tokios išvados jį neramina, R. Vaikšnoras atsakė tiesiai.

„Gal Vokietijai reikia padaryti namų darbus ir pagreitinti politinius sprendimus“, – į klausimą sureagavo karininkas. Visgi išsiplėtęs jis pabrėžė esąs įsitikinęs, kad vokiečių kariai Lietuvoje kovotų nedvejodami.

R. Vaikšnoras paminėjo savo pokalbius su Vokietijos 45-osios brigados vadu generolu Christophiu Huberiu.

„Kad ir kas nutiktų, Bundesvero kariai stos mūsų pusėn ir kovos kartu“, – patikino jis.

Generolas paaiškino, kad Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama brigada turi ne tik karinių, bet ir politinių simbolinių reikšmių.

„Vokietijos lyderystė NATO rėmuose čia yra itin svarbus signalas mūsų visuomenei“, – akcentavo R. Vaikšnoras.

Jo teigimu, Lietuva labai aiškiai jaučia, kad šalyje esantys vokiečių, norvegų, olandų ir amerikiečių kariai yra realūs sąjungininkai, o ne tik politinė deklaracija dokumentuose. Vis dėlto jis pripažįsta, kad NATO procesus visada galima tobulinti.

„Die Welt“ karo žaidime buvo modeliuojamas scenarijus, kai prie Lietuvos sienos Baltarusijoje dislokuojama 15–20 tūkst. Rusijos kareivių. R. Vaikšnoras tokį rodiklį pavadino „ne itin įspūdinga“ pajėgų koncentracija.

„Tai buvo įdomus karinis žaidimas, bet mūsų nuomone, jame nebuvo atsižvelgta į visus veiksnius, – aiškino R. Vaikšnoras. - 15 tūkst. ar 20 tūkst. karių mums nėra didelis skaičius – nesvarbu, ar jie yra Baltarusijos, ar Rusijos pusėje.“

Generolas aiškina, kad NATO įspėjimo sistemos leistų gana anksti pamatyti bet kokį masinį karių judėjimą. Su šiuolaikinėmis technologijomis, pasak jo, labai sunku paslėpti dalinių perkėlimą, nes matosi geležinkelių mazgai, logistika, judėjimo maršrutai.

Jis primena, kad per „Zapad“ pratybas pernai Lietuva maždaug prieš mėnesį žinojo, kur vyks mokymai ir kokios pajėgos dalyvaus.

Atsakydama į tokią koncentraciją, Lietuva organizuotų savo pratybas su panašaus arba net didesnio dydžio pajėgomis. 4„Mes veidrodžiškai atkartojame kitos pusės judesius“, – aiškino R. Vaiksnoras.

Jis primena, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikia greitojo reagavimo pajėgos – daugiau nei 2000 karių, pasirengusių veikti kasdien. Šios pajėgos sukurtos po 2014 m. Krymo aneksijos, kai pasirodė vadinamieji „žalieji žmogeliukai“.

Pakeista ir teisinė bazė: kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas R. Vaikšnoras gali padidinti parengtį, mobilizuoti dalinius ir perdislokuoti karius, kad šie padėtų pasieniečiams ir policijai atremti hibridines grėsmes.

Buvęs JAV generolas Benas Hodgesas yra teigęs, kad blogiausiu atveju Baltijos šalys Rusijos puolimo atveju turėtų bent dvi savaites kautis vienos, kol atvyktų pastiprinimas iš kitų NATO šalių.

R. Vaikšnoras pripažįsta, kad dvi savaitės būtų ilgas laikas, tačiau primena, kad Lietuvoje jau dabar dislokuota apie 3000 kitų NATO šalių karių. Taip pat veikia oro erdvės kontrolės misijos ir sąjungininkų laivai Baltijos jūroje.

Lietuva remiasi vadinamąja visuotinio pasipriešinimo koncepcija. Generolas pabrėžia, kad svarbiausia – visuomenės atsparumas, energijos tiekimas, atsargos, logistika ir civilinė parama kariuomenei.

Ukrainos patirtis rodo, kad vieną fronto kareivį remia devyni civiliai.

„Kiekvienas pilietis turi būti pasirengęs“, – pabrėžė R. Vaiksnoras.

Lietuvos šaulių sąjungoje šiuo metu yra apie 18 tūkst. narių, primenė R. Vaikšnoras. Šauliai turi teisę laikyti ginklą ir dalyvauja bendrose pratybose, užpildydami kariuomenės spragas.

Nuo pernai Lietuva turi ir komendantūros tarnybą. Civiliai, neatlikę karo tarnybos, gali praeiti dviejų savaičių bazinį kursą ir gauti užduotis savivaldybėse krizių ar karo metu – saugoti infrastruktūrą, padėti palaikyti viešąją tvarką.

„Karo atveju kiekvienas pilietis turi gebėti kovoti“, – pabrėžė R. Vaikšnoras.

Generolas vertina, kad šiuo metu prie Lietuvos sienų su Baltarusija ir Kaliningradu nėra didelių naujų Rusijos pajėgų judėjimų. Didelė dalis anksčiau čia buvusių sausumos dalinių per pastaruosius metus perkelta į Ukrainą ir patyrė didelių nuostolių.

Tačiau, anot R. Vaikšnoro, apsigauti būtų pavojinga. Rusija atkuria savo pajėgumus, o jos oro pajėgos, oro gynybos ir karinis jūrų laivynas išlieka veiksnus ir aktyvus Baltijos regione.

Generolas primena vadinamojo šešėlinio laivyno incidentus, kai vilkdami inkarus laivai pažeidė povandeninius kabelius ir kitą infrastruktūrą. Tai, jo teigimu, yra nuolatinės hibridinės veiklos pavyzdžiai.

„Šios veiklos niekada nesustoja“, – perspėjo R. Vaikšnoras, akcentuodamas, kad Rusija testuoja NATO pasirengimą ne tik fronte, bet ir po vandeniu, ore, kibernetinėje erdvėje.

Lietuvos kariuomenės vadas išskyrė ir kitą pavojų: tai ne tik karo tęsimas, bet ir blogai suvaldytos paliaubos. Ypač tokios, kurios būtų nepalankios Kyjivui, o Europa tuo metu dar tik stiprintų savo gynybą.

R. Vaikšnoras primena, kad Rusija neteko daug elitinių dalinių, tačiau po paliaubų kitos, mūšiuose užgrūdintos brigados galėtų sugrįžti į karines bazes arčiau NATO sienų. Tuo pat metu Rusijos karo ekonomika veikia visu pajėgumu.

„Rusai ginkluotę gamina greičiau nei mes, europiečiai, kartu sudėjus“, – perspėjo generolas. Jo vertinimu, Europos gynybos pramonė po ketverių metų karo vis dar nepersijungė į reikiamą režimą.

R. Vaikšnoras nuogąstauja, kad kai kas Vakaruose klaidingai tiki, jog po paliaubų Ukrainoje ginklų niekam nebereikės.

„Aš atvirai sakau: mano paklausa artimiausius dešimt metų išliks tokiame pat aukštame lygyje“, – pabrėžė jis.

„Rusai gamina greičiau nei mes, europiečiai, kartu sudėjus. Mano sandėliai beveik tušti, todėl gaminkite greičiau“, – ragino jis ir akcentavo, kad paklausa išliks aukšta mažiausiai dešimtmetį.

Jo žinia paprasta – Rusija neužpuola stiprių valstybių.

„Rusija puola tada, kai esame silpni. Todėl privalome būti stiprūs“, – apibendrino R. Vaikšnoras.