DR teigė matęs sausio 13 d. datuotą įsakymą dėl karinių operacijų, kuriuo remiantis Danijos pajėgos buvo pasiųstos į autonominę Danijos teritoriją.
Dokumente aprašyta operacija, skirta Grenlandijos gynybai organizuoti, iškart po JAV operacijos Venesueloje, per kurią buvo nušalintas prezidentas Nicolas Maduro.
„Kai Trumpas visą laiką kalba, kad nori nusipirkti Grenlandiją, o paskui matome, kas įvyksta Venesueloje – mes turėjome rimtai vertinti visus galimus scenarijus“, – DR sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Danijos kariuomenės pareigūnas.
Danijos karalius lankosi Grenlandijoje: tai – svarbus solidarumo ženklas
„Oficialusis Jungtinių Valstijų mechanizmas nebeveikia taip, kaip anksčiau buvome įpratę matyti“, – pridūrė jis.
Prisidengiant NATO pratybomis, pavadintomis „Arctic Endurance“, į Grenlandiją buvo išsiųstas danų pulkas ir elitinės pajėgos, taip pat prancūzų kalnų šauliai ir vokiečių bei švedų kariai, teigė DR.
Tai buvo tikras dislokavimas, o ne pratybos, DR sakė kitas šaltinis.
Susiję straipsniai
„Nebuvo jokių galimų dviprasmiškumų“, – sakė jis. Kariai buvo dislokuoti su perpylimui skirto kraujo atsargomis ir sprogmenimis, sakė šaltinis, kad patvirtintų teiginį, jog tai nebuvo pratybos.
Nei Danijos kariuomenė ar vyriausybė, nei Grenlandijos vyriausybė šio pranešimo nekomentavo.
D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad, jo nuomone, JAV turi kontroliuoti Grenlandiją, kad užtikrintų savo nacionalinį saugumą, ir ilgai atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą, kad tai pasiektų.
Danija, kaip ir JAV, yra viena iš NATO steigėjų.
Po kelių įtemptų savaičių klausantis agresyvių D. Trumpo pasisakymų, dėl kurių Aljansas pateko į giliausią krizę per daugelį metų, sausio 21 d. jis atsitraukė nuo savo grasinimų ir paskelbė, kad su NATO generaliniu sekretoriumi pasiekė „bendrųjų gairių“ susitarimą dėl Grenlandijos, kurio detalės kol kas lieka neaiškios.
Vėlesnėmis savaitėmis NATO pradėjo savo misiją „Arctic Sentry“, kuria siekta sustiprinti saugumą regione ir kurioje, be kitų, dalyvavo Danijos ir JAV pajėgos.