Vienas prokremliškas leidinys po šių incidentų rašė, kad įvykiai, „susiję su Ukrainos dronais, kurie sprogo ir sudužo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje per didžiulį oro smūgį Ust Lūgoje, žymi pavojingą lūžio tašką“.
Anot propagandistų, Baltijos šalių oro erdvė iš stebėjimo zonos virsta potencialiu trečiosios šalies kovinės infrastruktūros prieš Rusiją elementu“.
Kiti propagandistai taip pat tvirtino, kad Baltijos šalys atvėrė savo oro erdvę atakoms prieš Rusiją, kurių prioritetinis taikinys yra Leningrado sritis su išvystyta uostų infrastruktūra.
Po dronų incidentų Baltijos šalyse koncentruotis reikia ne į tai: įvardijo pagrindinį uždavinį
Rusijos žiniasklaida tvirtina, neva kita dronų ataka gali būti nukreipta į Baltijos laivyno bazę Kaliningrado srityje ir civilinę uostų infrastruktūrą.
Vienas žymiausių Rusijos propagandistų Vladimiras Solovjovas, kuris garsėja itin grasinančiais komentarais, taip pat išsakė panašių kaltinimų Baltijos šalims, kurios neva tapo legitimiu kariniu taikiniu.
Tiesa, rusų propagandistai pamiršo apie vieną dedamąją – Lenkiją. Tuo atveju, jei Ukrainos dronai norėtų skristi iki Suomijos įlankos per NATO oro erdvę, geografiškai jie privalėtų kirsti ir šios valstybės teritoriją.
Susiję straipsniai
Latvijos gynybos ministerija skelbia, kad Latvija, Lietuva ir Estija nedalyvauja planuojant ar vykdant Ukrainos kontratakas prieš Rusiją.
Baltijos valstybės remia Ukrainą, teikdamos karinę įrangą, humanitarinę pagalbą ir finansinę paramą, bei pabrėžia, kad Ukraina turi teisę gintis nuo plataus masto Rusijos invazijos.
Tokiais pareiškimais Rusija demonstruoja savo silpnumą ir bando nukreipti dėmesį nuo to, kad nesugeba apsiginti nuo sėkmingų Ukrainos kontratakų prieš Rusijos infrastruktūrą Baltijos jūros pakrantėje, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Gynybos ministerija teigia, kad Rusijos vykdomos informacinės operacijos prieš Baltijos valstybes yra skirtos diskredituoti NATO, skaldyti visuomenę, kenkti pasitikėjimui valstybės institucijomis ir silpninti paramą Ukrainai.
Tuo tikslu naudojama dezinformacija ir socialinių tinklų „botai“, kurių tikslinė auditorija yra rusakalbiai gyventojai ir jaunimas.
Pranešama, kad šią savaitę į visų trijų Baltijos valstybių oro erdvę įskriejo ir jų teritorijoje sprogo keletas dronų. Labiausiai tikėtina, kad Ukrainos pajėgos juos buvo paleidusios į taikinius Rusijoje, tačiau jie pakeliui nukrypo nuo kurso – galimai dėl trikdžių, kuriuos sukėlė elektroninės karybos priemonės.
Baltijos šalių pareigūnai pabrėžė, kad šie incidentai yra Rusijos vykdomo plataus masto karo pasekmė ir gali kartotis.
Ankstyvą pirmadienio rytą vienas dronas sudužo Lietuvoje, ant užšalusio Lavio ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija.
Trečiadienį paryčiais į Latviją iš Rusijos atskridęs dronas sprogo Kraslavos savivaldybėje, maždaug už vieno kilometro nuo Svarinių parapijos centro, o dar vienas nepilotuojamasis orlaivis trumpam įskrido į Latviją iš Baltarusijos oro erdvės ir po to nuskriejo Rusijos link.
Trečiadienį ryte iš Rusijos oro erdvės atskridęs dronas įskrido į šiaurės rytų Estiją ir atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą.
Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė patvirtino, kad sudužęs nepilotuojamasis orlaivis buvo ukrainiečių dronas, kurio taikinys buvo Rusijoje.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad orlaivis, kuris įskrido į Latvijos oro erdvę ir sprogo joje, taip pat buvo Ukrainos dronas, matyt, naudotas koordinuotos Ukrainos operacijos prieš taikinius Rusijoje metu.
Naktį Ukraina surengė dronų antskrydį prieš Rusijos Ust Lugos ir Vyborgo uostus Leningrado srityje. Prieš tai ukrainiečių dronai smogė Primorsko uostui šiaurės vakarų Rusijoje. Visi šie uostai yra įsikūrę Baltijos jūroje, prie Suomijos įlankos krantų.