Praėjus penkioms savaitėms nuo konflikto pradžios, D. Trumpas teigė, kad operacija artėja prie pabaigos. Vis dėlto jis nepateikė aiškaus pasitraukimo grafiko ir nepaskelbė naujų sprendimų.
Prezidentas pažadėjo per artimiausias dvi–tris savaites imtis dar agresyvesnių veiksmų. Tarp jų – galimi smūgiai Irano elektros infrastruktūrai.
D. Trumpas dar kartą pakartojo siekį sunaikinti Irano karinius ir branduolinius pajėgumus.
„JAV ištiko didelė katastrofa“: D. Trumpas sudavė smūgį, kurį Europai gali būti sunku pakelti
„Per artimiausias dvi ar tris savaites smogsime jiems itin stipriai. Mes sugrąžinsime juos į akmens amžių, kur jiems ir vieta“, – pabrėžė D. Trumpas, tačiau konkretaus plano dėl Hormūzo sąsiaurio atidarymo jis nepateikė.
D. Trumpas taip pat neužsiminė apie galimas paliaubas, nors anksčiau teigė, kad Iranas jų prašė. Jis nurodė svarstytų paliaubas, jei būtų atidarytas Hormūzo sąsiauris, tačiau Iranas paneigė, kad vyksta tokios derybos.
Prezidentas vis dėlto teigė, kad sąsiauris „atsivers natūraliai“, kai konfliktas pasibaigs. Tai sustiprino skepticizmą tiek tarp visuomenės, tiek tarp investuotojų.
Susiję straipsniai
Rinkos reakcija
Rinkos greitai sureagavo į respublikono užuominas, kad taikiniais gali tapti ir energetikos infrastruktūra.
„Brent“ naftos kaina padidėjo 4,88 JAV dolerio (apie 4,5 euro), arba 4,8 proc., ir pasiekė 106,04 JAV dolerio (apie 98 eurus) už barelį. Tuo metu JAV „West Texas Intermediate“ nafta pabrango 4,17 JAV dolerio (apie 3,9 euro), arba 4,2 proc., iki 104,29 JAV dolerio (apie 97 eurus) už barelį.
Buvęs Trumpo administracijos pareigūnas Marcas Shortas pažymėjo: „Administracija tikėjosi, kad ši kalba nuramins rinkas ir sumažins energijos kainas, tačiau jos kalbos metu kaip tik išaugo.“
Jis taip pat kėlė klausimą dėl Hormūzo sąsiaurio saugumo. „Jei JAV nesiruošia užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumo, kas tai padarys?“ – akcentavo M. Shortas.
D. Trumpas pripažino augantį susirūpinimą dėl degalų kainų, kurios viršijo 4 JAV dolerius už galoną (apie 1 eurą už litrą). Jis tvirtino, kad konfliktui pasibaigus kainos greitai sumažės, o akcijų rinkos atsigaus.
Politika
Karo pasekmės daro įtaką ir D. Trumpo politinei padėčiai. Jis anksčiau žadėjo mažinti pragyvenimo išlaidas ir vengti ilgalaikių karinių konfliktų, tačiau dabartinė situacija šiems pažadams prieštarauja.
CNN apklausa parodė, kad D. Trumpo reitingas siekia 35 proc., o jo ekonomikos politiką palaiko 31 proc. respondentų. 63 proc. amerikiečių teigė, kad augančios kainos daro finansinį spaudimą jų namų ūkiams.
Karo poveikis ekonomikai pasireiškė greitai. Naftos kainos viršijo 100 JAV dolerių už barelį (apie 93 eurus), o tai didina infliacijos riziką.
Finansų rinkos taip pat patyrė spaudimą. JAV obligacijų rinka fiksavo prasčiausią mėnesio rezultatą nuo 2024 metų pabaigos.
Nepaisant karinių smūgių, Irano vadovybė viešai demonstruoja atsparumą. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas laiške amerikiečiams įspėjo: „Tolesnis konfrontacijos kelias yra brangesnis ir beprasmiškesnis nei bet kada anksčiau.“
Sąjungininkų kritika
D. Trumpas toliau kaitalioja grasinimus ir raginimus Iranui derėtis. Jis taip pat kritikavo sąjungininkus dėl nenoro prisidėti prie sąsiaurio atidarymo.
„Jie turi tuo pasinaudoti ir tai branginti. Jie gali tai padaryti lengvai. Mes padėsime, bet jie turėtų imtis lyderystės“, – teigė D. Trumpas.
Tuo metu lieka neaišku, ar Iranas išsaugojo beveik branduoliniam ginklui tinkamą urano atsargas. D. Trumpas taip pat kartojo teiginius apie režimo pasikeitimą, nors šalies vadovybė buvo pakeista nauju lyderiu.
Demokratų strategas Davidas Axelrodas kritiškai įvertino prezidento kalbą. „Jis tik pratęsė ir pakartojo tai, ką sakė pastarosiomis dienomis. Tie patys teiginiai, paliekantys tuos pačius klausimus“, – pabrėžė D. Axelrodas.
Konfliktas taip pat apsunkino JAV santykius su Europos sąjungininkais ir padidino įtampą Persijos įlankos regione. Be to, buvo išeikvotos brangios raketų atsargos, kurios galėjo būti skirtos kitoms geopolitinėms grėsmėms.
Abejoja tikslais
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese pareiškė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio karas su Iranu, panašu, jau pasiekė pagrindinius pradinius tikslus, praneša „Bloomberg“. Jis suabejojo, kokie galėtų būti tolesni konflikto siekiai.
A. Albanese pabrėžė, kad buvo remiami pirminiai tikslai – sustabdyti Irano branduolinę programą ir susilpninti jo karinius pajėgumus. Anot jo, šie tikslai jau įgyvendinti.
„Mes išreiškėme paramą pirminiams tikslams: neleisti Iranui kada nors įgyti branduolinį ginklą ir susilpninti jo gebėjimą kelti grėsmę kaimynams“, – teigė A. Albanese.
„Ir dabar, kai šie tikslai yra pasiekti, nėra aišku, ko dar reikia siekti – ar kaip atrodo konflikto pabaiga“, – pabrėžė A. Albanese.
Premjeras taip pat įspėjo, kad kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė žala bus pasaulio ekonomikai.
Paskelbė atvirą laišką JAV žmonėms
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas trečiadienį paskelbtame atvirame laiške amerikiečiams kritikavo JAV karą prieš jo šalį ir pavadino jį absurdiška operacija, kuri brangiai kainuoja jų šaliai.
„Šiandien pasaulis stovi kryžkelėje. Tęsti konfrontaciją yra brangiau ir beprasmiškiau nei bet kada anksčiau“, – rašoma prezidento laiške.
Per savo istoriją Iranas matė daug agresorių: „Iš jų liko tik sutepti vardai istorijoje, o Iranas išlieka atsparus, orus ir išdidus“, – rašė M. Pezeshkianas.
Pasirinkimas tarp karo ir taikos nulems ištisų kartų ateitį, rašė jis.